Kovo pradžioje, praėjus vos kelioms dienoms nuo invazijos pradžios, rusų pajėgos be didesnio pasipriešinimo užėmė Pietų Ukrainoje, prie Dniepro, įsikūrusį Chersoną, rašo „Sky News“. Miesto okupacija išlieka didžiausia Rusijos pergale šiame kare. Maža to, Chersonas – vis dar vienas iš nedaugelio didžiųjų Ukrainos miestų, kuriuos rusų kariams pavyko užimti.

Visgi pastarosiomis savaitėmis Ukrainos pajėgos smogė trims itin svarbiems tiltams per Dnieprą: statiniai tapo praktiškai nepravažiuojami sunkiasvorėms transporto priemonėms. Tokiu būdu ukrainiečiai siekia pamažu užsmaugti Rusijos tiekimo linijas ir atkirsti tūkstančius mieste esančių karių.

Spėjama, kad jau netrukus prasidės didelio maisto Ukrainos kontrpuolimas.

Susisiekti su įstrigusiais Chersone sunku: dėl savaime suprantamų priežasčių dauguma žmonių bijo rizikuoti arba paprasčiausi neturi telefono ar interneto ryšiui su išoriniu pasauliu palaikyti.

Ukrainos mobiliojo ryšio tinklai buvo išjungti ir pakeisti nesaugiais, pasiklausymo įranga aprūpintais rusiškais tinklais, kurie neleidžia skambinti tarptautiniais numeriais. Blokuojamos „Google“, „YouTube“ ir „Instagram“ svetainės, beveik neįmanoma sužinoti tarptautinių naujienų.

Visgi mieste yra viena nedidelė zona, kurioje vis dar palaikomas ryšys su ukrainietiškais tinklais: tie nedaugelis žmonių, kurie apie jos egzistavimą žino, ten ateina išsiųsti ir gauti žinučių.

Už Chersono esančiuose kaimuose žmonės kabarojasi ant stogų, telefonuose bandydami pagauti signalą. Norint susitikti su draugais ar šeimos nariais, reikia ir sukaupti drąsos, ir pasirengti planą.

„Iš anksto susitariame dėl tikslaus laiko ir tikslios susitikimo vietos. Atšaukti susitarimų negalime, nes labai sunku. Paliekame koduotai užrašytus raštelius“, – pasakojo vietos gyventojas.

Neseniai pradėtas platinti rezistentų laikraštis – sutemus jis pasiekia gyventojų pašto dėžutes, o Ukrainos pasipriešinimo judėjimas Chersone nuolat informuoja žmones apie rusų kontrolės punktų vietas.

„Sky News“ reporteriai ne vieną savaitę praleido su neseniai pabėgusiais chersoniečiais kalbėdamiesi apie rusų okupaciją.

Gyventojai pasakojo apie kasdien dingstančius žmones ir gandus apie rusų įrengtą krematoriumą, kuriame deginami ir savų karių kūnai, siekiant nuslėpti gyvosios jėgos nuostolius, ir atsikratoma nukankintų ir nužudytų ukrainiečių.

„Vidury nakties atvažiuoja juodi automobiliai ir išveža žmones. Dalis jų sugrįžta po kelių savaičių, o daugelis taip ir dingsta visam laikui“, – sakė vienas gyventojas.

Anot miestiečių, pagrindinių dalykų – maisto ir vaistų – arba stinga, arba jų kainos darosi neįkandamos, o gyvenimas tampa beviltiškas.

Trūkstant įperkamos mėsos, nemažai žmonių tapo vegetarais. Vienas gyventojas, su kuriuo kalbėjosi žurnalistai, netgi sakė esantis „ant bado ribos.“

„Beveik neteikiamos medicinos paslaugos, vaistai irgi didelė problema“, – pasakojo šiuo metu Odesoje esanti Lilija. Ji buvo ką tik atvykusi iš Chersono, iš kurio bėgant teko įveikti 19-a rusų pastatytų kelio užtvarų.

„Ką tik pradėjo vežti maisto produktus iš [Rusijos okupuoto] Krymo, bet jie labai brangūs. Tame ir problema, kad maisto atsirado, bet negali jo įpirkti, nes neturi pinigų“, – sakė moteris.

Visi pabėgusieji kalba apie gyvenimą baiminantis rusų okupantų.
„Baisu. Nežinia, kas dedasi jų galvose. Nežinai, ką jie tau gali padaryti. Bijai ką nors pasakyti. Visada filtruoji, ką kalbi, nes daiktų vadinti jų tikraisiais vardais negalima – gal šalia ant suoliuko sėdi rusų kareivis ir klausosi. Pokalbiuose ir susirašinėjimuose niekada nesakome vardų ir tikslių adresų, tai draudžiama. Kartais susitikę akis į akį susitariame dėl kodinių žodžių“, – pasakoja Olena.

Olena tęsė savo pasakojimą: „Jei ką nors užsimeni apie priešo technikos judėjimą, turi ištrinti visą susirašinėjimą, kad telefone nieko neliktų. Nes gatvėje gali būti sustabdytas ir paprašytas parodyti aparatą.“

Žurnalistams moteris papasakojo apie žmones, kurie buvo suimti ir laikomi rūsiuose, o turėjusieji Ukrainos vėliavą buvo kankinami elektrošoku.

Bet priešinantis okupacijai ukrainietiškosios geltona ir mėlyna spalvos vis atsiranda ant sienų ir stulpų.

„Sky News“ žurnalistams, išbandžiusiems daugybę nesėkmingų būdų užmegzti ryšį su Chersone tebesančiais gyventojais, galiausiai pavyko tokį žmogų rasti.

Pakeistu Dmytro vardu pasivadinęs žurnalistas, pats negalėjęs pasauliui papasakoti miesto istorijos, tą padaryti paprašė „Sky News“. Trūkinėjant interneto ryšiui, jis prašė pasaulio nepamiršti Chersono.

„Suprantu, kad kitiems jis yra kažkur toli toli. Galbūt žmonės jau pavargo kasdien skaityti naujienas apie Ukrainą. Bet mes vis tiek norime pasiekti kiekvieną europietį, kiekvieną pasaulio pilietį, norime, kad jie kalbėtų apie mus, žinotų apie mus, ypač apie Chersoną“, – sakė žurnalistas.

Pasak šio vyro, priemiesčiuose rusų kareiviai gatvėmis šlaistosi girti: „vienoje rankoje – alkoholio butelis, kitoje – kulkosvaidis.“ Dmytro teigimu, per pastarąsias porą savaičių rusų karių elgesys pasikeitė: jis spėja, kad galbūt rusai tikisi ukrainiečių kontrpuolimo.

„Beveik kiekvienoje sankryžoje įrengta po patikros postą. Tikrinami visi automobiliai ir autobusai, kiekvienas turi pateikti savo pasą. Taip pat griaunamos garažų durys ir vartai. Ieškoma ginklų ir kitos technikos. Jie labai bijo partizanų“, – tęsė Dmytro.

Jau ne kartą pranešta, kad rusų karių šeimos, persikėlusios į Chersoną praėjus vos kelioms dienoms po miesto užėmimo, jau išvyko, nes bijoma kontrpuolimo. Šaltiniai Ukrainos karinėse pajėgose „Sky News“ netgi teigė, kad rusų vadai iš Chersono persikėlė į kitą upės pusę.

„Tiesą pasakius, kokių dviejų generolų ar penkių pulkininkų pasitraukimas iš Chersono nebūtų labai pastebimas. Tačiau eiliniai kariai, rusų okupantai, visiškai suįžūlėjo. Akivaizdu, kad jie nepaiso jokios drausmės. Tai netiesiogiai patvirtina, kad aukščiausi karininkai greičiausiai pabėgo iš miesto. Niekas to nematė, bet to pamatyti ir nėra įmanoma. Į kitą [Dniepro] krantą jie tikriausiai persikėlė kokios nors slaptos operacijos metu“, – teigia žurnalistas.

„Sky News“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių pasakojimų. Rusai šiuos teiginius atmeta, bet verta pažymėti, pasakojimai gauti iš ne vieno skirtingo šaltinio kelių mėnesių laikotarpiu.

JAV ir Jungtinės Karalystės padovanotos ilgesnio nuotolio raketų „Himars“ sistemos padėjo Ukrainos kariams atakuoti strateginius taikinius iš dar didesnio atstumo nei bet kada anksčiau.

Ukraina sąmoningai pasirinko smūgius trims Chersono kelių ir geležinkelio tiltams per Dnieprą. Taip siekta atkirsti tiekimo maršrutus ir įvaryti baimės rusų kariams. Ir tokia strategija pasiteisino, nes padėtis Chersone pamažu krypsta Ukrainos naudai.

Komentarai ()