Vladimiro Putino sprendimas surengti raketų ataką prieš Ukrainos miestus buvo politinis, jo tikslas buvo nužudyti kiek įmanoma daugiau civilių gyventojų.

Rusija dėl modernios ginkluotės trūkumo ir Vakarų reakcijos ateityje negalės išlaikyti raketų atakų prieš Ukrainą intensyvumo, teigiama „The Guardian“ gynybos ir saugumo skilties redaktoriaus Dano Sabbagho straipsnyje. Anot Sabbagho, Putino sprendimas smūgiuoti Ukrainos miestams buvo politinis, o ne taktinis.

„Jų tikslas yra įskiepyti baimę Ukrainos vadovybei ir jos civiliams gyventojams, tikintis, kad Kyjivas galiausiai bus priverstas derėtis, kol Rusija vis dar laiko dalį Ukrainos teritorijos. Akivaizdu, kad tokio raketų atakų suaktyvėjimo Rusija negalės išlaikyti ilgą laiką, atsižvelgiant į tai, kiek amunicijos ji iki šiol panaudojo kare ir kokį tarptautinį politinį pasmerkimą tokie smūgiai sukels“, – sakė Sabbaghas. Jis pridūrė, kad tokie išpuoliai prieš Ukrainos miestus niekaip nepakeis jėgų pusiausvyros fronto linijoje ir nepaveiks paprastų ukrainiečių noro priešintis Rusijos karinei agresijai.

Vykstant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimui keliomis kryptimis, Kremlius įsakė smogti Ukrainai, siekdamas nuraminti Rusijos nacionalistinę visuomenę, kuri aktyviai kritikuoja Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybę po nesėkmių fronte. Sabbaghas mano, kad spalio 10-osios raketų smūgiai nebus ilgalaikiai, nes Rusijai tiesiog ims trūkti raketų, bet gali kartotis.

„The Guardian“ karo skilties redaktorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Vladimiras Putinas priima vis žiauresnius sprendimus. „Maskva žino, kad jai reikalingas konflikto eskalavimas. Ji bandė verbuoti kalinius ir priverstinai šaukti vyrus į kariuomenę, bet tai nedavė greitų rezultatų. Dabar ji griebėsi didžiulės miestų bombardavimo bangos ir gali tai padaryti dar kartą “, – teigia Sabbaghas.

Komentarai ()