Dukart Dakarą laimėjęs Gelažninkas – apie žvėrišką konkurenciją ir kritines klaidas: dalyviai gavo tai, ko prašė ()
Keturis kartus Dakare startavęs Arūnas Gelažninkas šių metų Dakarą stebi dienas leisdamas Lietuvoje. Nors pats į smėlynus šiemet neišvažiavo, lenktynininkas neslepia, kad net ir stebint iš šono, galima pastebėti, kad Dakaro greičio ruožai sunkėja, o ateityje galime tikėtis ir dar daugiau organizatorių paruoštų staigmenų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
A. Gelažninkas pripažįsta, kad sausio pradžioje būti Lietuvoje ir stebėti Dakarą būnant namuose jam iš tiesų keista. Prieš Naujuosius metus paklaustas, kaip juos sutiks, lenktynininkas negalėdavo atsakyti, nes paprastai tokiu metu jau būdavo Dakare ir laukdavo pirmųjų greičio ruožų.
„Buvo keista sulaukti klausimo, ką veiksiu per Naujųjų sutiktuves, tačiau jos buvo gana panašios, kaip ir anksčiau – laukiau Dakaro ir Naujuosius pasitikau montuodamas vaizdo įrašą apie ralį“, – kalbėjo A. Gelažninkas.
Paklaustas, ar šių metų Dakaras jam atrodo sunkesnis, lenktynininkas neslėpė, kad objektyviai tai įvertinti, nebūdant Saudo Arabijoje, yra sunku, tačiau pabendravus su kitais sportininkais, draugais lenktynininkais, galima suprasti, kad Dakaras jau nuo pat pradžių nestoko iššūkių.
„Lenktynininkai pabrėžė, kad pradžia buvo labai sunki – sunkesnė nei įprastai, o ir pats ralis šiais metais yra dviem dienomis ilgesnis. Žinoma, antroje dalyje greičio ruožai bus trumpesni, tačiau kelios papildomos dienos dar labiau išvargina.
Pirma Dakaro pusė buvo labai sudėtinga, techniška ir akmenuota trasa, o tai atsijojo nemažai gerų sportininkų, kurie iškrito, daug technikos buvo sulaužyta, o rezultatai bendroje įskaitoje tapo nenuspėjami“, – įžvalgomis dalijosi lenktynininkas.
A. Gelažninkas taip pat teigė, kad įvairias dalyvių avarijas ir kitas nesėkmes lemia didelė konkurencija, nes negalima sakyti, kad sportininkai atvyksta nepasiruošę, tačiau klaidų nepavyksta išvengti tuomet, kai lenktynininkai varžosi arti savo galimybių ribų.
„Važiuoti maksimaliai greitai, arti savo galimybių ribų, tą daryti verčia išaugusi konkurencija. Visose klasėse yra daug stiprių sportininkų, todėl būnant vietoje, norint pasiekti išsikeltų tikslų, dalyviai būna priversti važiuoti maksimaliai greitai, o dėlto neretai ir nutinka tie nenorimi dalykai bei avarijos“, – aiškino A. Gelažninkas.
Tiesa, lenktynininkas atkreipė dėmesį, kad jau iš anksto organizatoriai žinojo, jog greičio ruožai bus sunkesni, todėl keturračių ir motociklų įskaitose šiais metais varžosi ne visi išreiškę norą.
„Buvo naujų sportininkų norinčių važiuoti keturračių ir motociklų įskaitose, tačiau jiems organizatoriai nesuteikė tokios galimybės argumentuodami, jog jie turėtų būti dar stipriau ir geriau pasiruošę. Toji atranka visuomet buvo, tačiau niekuomet nebuvo į ją žiūrima taip griežtai, o tai tik parodo, kad jau iš anksto buvo žinoma, kad šiais metais dalyviams Dakare bus sunkiau, todėl bent jau motociklininkai, prieš startuodami, turi būti pasiruošę maksimaliai.
Tik prasidėjus Dakarui paaiškėjo, kodėl organizatoriai taip elgėsi, nes pradžioje buvo daug pykčio iš sportininkų, kurie labai tikėjosi šiemet startuoti Dakare ir viską darė, kad jiems tai pavyktų.
Žinoma, iš automobilių įskaitos dalyvių pasigirsdavo frazių, kad Dakaras tampa lengvesnis, kad prieš dvidešimt metų buvo sunkiau, tačiau galbūt tuomet taip buvo dėl to, kad visi nebuvo taip gerai pasiruošę, technika nebuvo tokia gera, kaip dabar. Tai organizatoriai davė tai, ko dalyviai prašė ir davė tiek, kad iš dalyvių pasigirdo atgarsių, kad yra labai sudėtinga.
Bet aš sveikinu su tokiu sprendimu, kuris, manau, privers visus sportininkus dar labiau pasitempti prieš kitą Dakarą“, – reziumavo A. Gelažninkas.
Tiesa, jis pats teigė, kad kitų metų Dakare jis startuoti norėtų, o ar tai jam pavyks, paaiškės po pusės metų.