Automobilio kondicionavimo sistema užtikrina ne tik temperatūrinį komfortą automobilio keleiviams, bet ir puikiai šalina automobilio viduje besikaupiančią drėgmę, dėl kurios rasoja automobilio langai. Deja, automobilio kondicionavimo sistema yra pakankamai jautri gedimams, bei aplinkos poveikiui, dėl kurio oksiduojasi ar kitaip dėvisi sistemos elementai. Dėl atsiradusio gedimo ar susidariusio nesandarumo sistemos efektyvumas gali kristi arba sistema gali visiškai nustoti veikti.

Ar įmanoma pastebėti kondicionieriaus nesandarumą patiems?

Pirmiausia tai, kad sumažėjo oro kondicionavimo sistemos našumas, išduoda padidėjusios degalų sąnaudos. Taip pat jaučiamas pučiamas nepakankamai vėsus oras pro ventiliacijos groteles, nepaisant to, jog kondicionavimo sistema sureguliuota veikti žemiausiu temperatūros režimu. Pirminei diagnostikai atlikti užtenka atlikti paprastą sistemos testą: reikia nustatyti žemiausią temperatūrą kondicionieriaus valdymo skydelyje ir palikti automobilio variklį veikti 5 minutes apie 2000 aps/min sūkiais ir stebėti kaip efektyviai sistema gali atšaldyti į saloną tiekiamą orą.

Autoservisų ir automobilių remonto paslaugų paieškos platformos Motointegrator.com atstovas Mindaugas Šerėjus teigia, kad vietoj tokio testo, geriausia nuvažiuoti tam tikrą atsumą įprastomis automobilio eksploatavimo sąlygomis. Jei po kurio laiko į automobilio saloną nepradedamas pūsti šaltesnis oras, greičiausiai atsirado kondicionavimo sistemos gedimas. Labai tikėtina ir dažniausia priežastis  – sistemos nesandarumas.

„Ką dar savarankiškai galima patikrinti patiems? Kadangi sistema yra pakankamai sudėtinga ir sudaryta iš keletos skirtingą funkciją atliekančių komponentų, univesalaus sprendimo nėra. Jei sistema nustojo veikti staiga ir dėl kažkokių priežasčių tapo labai nesandari, po variklio gaubtu, ant kondicionavimo sistemos žarnų ar aplink jas, gali būti matomos mineralinės alyvos, skirtos kondicionieriaus kompresoriui tepti, dėmės. Tačiau, jei sistemoje yra nedidelis nuotekis, greičiausiai jo aptikti patiem nepavyks“, – atkreipia dėmesį M. Šerėjus.

Žinomas dar vienas paprastas, „liaudiškas“ metodas patikrinti kondicionavimo sistemos sandarumą pačiam automobilio vairuotojui – kondicionavimo sistemos žarnas patepti skystu muilu. Vietose, pro kurias prasisunkia dujos, susiformuoja oro burbuliukai. Tačiau ir šis metodas, ne visada gali padėti nustatyti atsiradusį nesandarumą oro kondicionavimo sistemoje.

Kur dažniausiai aptinkami oro kondicionieriaus nesandarumai?

Dažniausiai kondicionieriaus nesandarumų atsiranda slėginių žarnų sujungimuose, jų prijungimo prie atskirų automobilio kondicionavimo sistemos elementų vietose, kondicionieriaus kompresoriaus riebokšliuose ir pažeistame oro kondicionieriaus radiatoriuje.

„Šių kondicionavimo sistemos nesandarumų taip lengvai aptikti patiems nepavyks. Kondicionavimo sistemų priežiūrai naudojami specialūs agregatai. Jie prijungiami specialiomis žarnomis prie automobilio kondicionavimo sistemos priežiūros vožtuvų. Įrenginys išsiurbia iš sistemos šaldomąją medžiagą kartu su alyva ir sukuria sistemoje vakuumą“, – aiškina M. Šerėjus.

Pasak jo, tolesniame žingsnyje tikrinamas slėgio prieaugis sistemoje per tam tikrą laikotarpį. Kuo didesnis slėgio prieaugis, tuo didesnis sistemos nesandarumas. Šis metodas leidžia aptikti net ir minimalius nesandarumus. Nuotekiui nustatyti, papildomai gali būti naudojami ir specialūs fluorescenciniai dažai, kurie švyti paveikti ultravioletinės šviesos spektru.

Yra ir kitų būdų, kurie specialistams padeda aptikti nesandarumus kondicionavimo sistemoje. Galima naudoti specialiuosius silpnai putojančius preparatus, skirtus nesandarumui nustatyti. Šiuo preparatu apipurškiami žarnų sujungimų ir prijungimo prie atskirų sistemos komponentų vietos. Jų nesandarumą, kaip ir naudojant muilą, parodo oro burbuliukai, tik šių putų pagalba gaunamas žymiai geresnis rezultatas.

„Šiuolaikiškos putos, skirtos nesandarumui aptikti, yra nedegios, biologiškai irios, jos nepalieka kenksmingų cheminių medžiagų. Tai pigiausias būdas nustatyti tokias problemas, tačiau negalime jo priskirti prie veiksmingiausių. Jei iš sistemos jau nutekėjo didesnė šaldomosios medžiagos dalis, putos nesuveiks. Sunku bus prieiti ir prie visų komponentų ir žarnų, kur taip pat galėjo atsirasti nesandarumas“, – teigia M. Šerėjus.

Vienas populiariausiu būdų – slėginis metodas. Šiuo atveju į sistemą, pasinaudojus priežiūros vožtuvais, įpurškiama azoto iš baliono arba iš azoto generatoriaus maksimaliu sistemos gamintojo nustatytu slėgiu (pvz., 10 barų). Po to tikrinama, ar slėgio lygis sistemoje išlieka nepakitęs, ar mažėja,  – tai byloja apie nuotėkį.

„Profesionalai autoservisuose naudoja ir specialius elektroninius jutiklius – įrenginius su elektroniniu ekranu bei jutikliu, pritvirtintu prie lankstaus zondo. Toks įrenginys leidžia prieiti prie visų, net sunkiai pasiekiamų, kondicionavimo sistemos elementų. Jutiklis tiria šaldomosios medžiagos koncentraciją ore kelių milimetru atstumu nuo kondicionavimo sistemos elementų“, – sako M. Šerėjus.

Elektroniniai testeriai leidžia aptikti net labai mažus prasisunkimus ir tiksliai nustatyti jų vietą. Kai kuriais atvejais rodmenys gali būti klaidingi dėl benzino arba dyzelino garavimo, todėl rekomenduojama patikrą atlikti kelis kartus.

Galima daryti išvadą, jog esant oro kondicionavimo sistemos nesandarumui, vis dėl to paprastai rasti šaldančios medžiagos nuotekio ssitemoje patiems greičiausiai nepavyks, todėl šią užduotį verta patikėti patikimam oro kondcionavimo sistemų servisui, turinčiam ne tik specialią įrangą, bet ir pakankamai žinių šiam specifiniam gedimui nustatyti. Toks autoservisas ne tik papildys automobilio kondicionavimo sistemą šaldymo medžiaga, bet ir atliks sandarumo testus, o reikalui esant galės pašalinti gedimą.

Komentarai ()