„Karas buvo nulemtas“. Clintonas skelbia, ką jam pasakė Putinas ()
Pasak buvusio JAV vadovo, V. Putinas pokalbio metu labai aiškiai pasakė, kad nesiruošia laikytis Ukrainos suvereniteto gerbimo sąlygų, kurias Budapešto memorandumo sutartyje pasirašė jo pirmtakas Borisas Jelcinas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
42-asis JAV prezidentas Billas Clintonas jau 2011 metais Davose susitikęs su Kremliaus lyderiu Vladimiru Putinu suprato, jog karas Ukrainoje yra „tik laiko klausimas“. Apie tai praneša „Financial Times“.
Kaip rašoma buvusio JAV prezidento atsiminimuose, V. Putinas pokalbio metu paminėjo, kad nepritaria valstybių ir buvusio Rusijos Federacijos vadovo Boriso Jelcino susitarimui – Budapešto memorandumui, kuris reiškė Ukrainos branduolinio ginklo atsisakymą pakeitimu į saugumo garantijas.
„V. Putinas man tai pasakė 2011 m., prieš užimant Krymą, kad nesutinka su dokumentu, kurį sudariau su Borisu Jelcinu... Jis tarė: „Aš su tuo nesutinku ir tam nepritariu, dokumentas –nėra įrištas“, – pažymi B. Clintonas.
B. Clintonas žurnalistams nepaaiškino, apie kokias Budapešto memorandumo nuostatas tuomet kalbėjo Rusijos lyderis, tačiau, anot jo, būtent tą dieną jis suprato, kad būsimas konfliktas Ukrainoje yra „tik laiko klausimas“.
2023 metų balandžio 4 dieną duodamas interviu Airijos transliuotojui RTÉ buvęs Amerikos prezidentas prisipažino, kad labai apgailestauja dėl dalyvavimo 1990-ųjų Ukrainos branduoliniame nuginklavime.
Buvęs Amerikos lyderis suprato, kad yra asmeniškai už tai atsakingas, nes jei Ukraina tuomet nebūtų sutikusi atsisakyti branduolinių ginklų, Vladimiras Putinas nebūtų apsisprendęs dėl plataus masto invazijos. Interviu metu B. Clintonas paragino JAV ir visas civilizuotas pasaulio šalis paremti Ukrainą jos kare.
1994 metų gruodžio 5 dieną buvo pasirašytas trišalis Rusijos prezidentų Boriso Jelcino, Ukrainos Leonido Kravčiuko ir JAV Billo Clintono susitarimas dėl Ukrainos strateginių branduolinių ginklų arsenalo atsisakymo, kuris liko šalyje po SSRS žlugimo.
Sutartyje dalyvaujančių šalių vadovai savo parašais patvirtino pagarbą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritorinėms sienoms.
Be to, kai kurie pagrindiniai susitarimo punktai buvo šie:
- atsisakymas naudoti branduolinius ginklus;
- susilaikymas nuo grasinimų panaudoti jėgą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę;
- kilus bet kokiai grėsmei prieš Ukrainą panaudoti branduolinį ginklą, reikalauti nedelsiant imtis veiksmų iš JT Saugumo Tarybos.
