Eksperimentas parodė, ar elektromobilis tinka priekabai tempti ()
Aktyvų laisvalaikį mėgstantys žmonės dar nedrąsiai žiūri į elektromobilius: neva dėl mažo nuvažiuojamo atstumo bus apribota laisvė keliauti, o jei dar reikia priekabą tempti, tai elektra varoma transporto priemonė bus visai nieko verta. Žurnalistas ir keliautojas Vitoldas Milius atliko eksperimentą: prie elektromobilio prisikabino priekabą su valtimi ir išvažiavo prie ežero. Išvykos rezultatai maloniai nustebino ir patį bandymo autorių.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kiek padidėja energijos sąnaudos su priekaba?
Retas vidutinės ar žemesnės klasės elektromobilis gali vilkti priekabą. Dėl konstrukcijos ypatumų nemažai daliai elektrinių modelių netgi negalima sumontuoti kablio, o kai kuriuose jų ant kablio leidžiama tvirtinti tik dviračių laikiklius.
Tokios kai kurių modelių ypatybės formuoja nuomonę, kad elektromobilis nėra tinkamas tiems, kurie bent retsykiais nori prisikabinti priekabą. O jeigu ją ir galima tempti, tai ši išpučia elektromobilio energijos sąnaudas, be to, drastiškai sumažėja viena baterijos įkrova įveikiamas nuotolis.
Norėdamas įsitikinti, ar elektromobilių draugystė su priekabomis išties yra komplikuota, „Auto Bild Lietuva“ žurnalo leidėjas V. Milius atliko eksperimentą. Su „Ford Mustang Mach-e“ jis pasivažinėjo užmiesčio keliais leistinu greičiu ir pamatavo energijos sąnaudas, tuomet prisikabino priekabą su valtimi ir vėl leidosi tuo pačiu keliu.
V. Milius keliavo iš Vilniaus į Mindūnus Molėtų rajone blogiausiu šalyje tituluojamu Vilniaus–Utenos keliu, vadinamu „betonke“. Važiuojant maksimaliu leistinu greičiu „Mustang Mach-e“ vartojo 17 kWh energijos 100 km kelio.
Tuomet Mindūnuose jis prie automobilio prikabino priekabą su valtimi ir išvažiavo į tą patį kelią, vėliau dar ir dardėjo žvyrkeliais iki ežero ir ten nuleido valtį. Po tokio pasivažinėjimo energijos sąnaudos pakilo iki 29 kWh/100km.
Lengvų kelių neieškojo
„Turiu pasakyti, kad valtis nebuvo lengva, ne plastikinė, o aliumininė, su kėdėmis ir kita žvejybos įranga, dviem varikliais, tad svėrė gana nemažai. Kiek tiksliai – nepasakysiu, bet tikrai daug. O ir važiavome toli gražu netaupydami, vėliau dar ir nelygių smėlingų žvyrkelių teko paragauti, tad išaugusios sąnaudos nė kiek nenustebino“, – apie sudėtingesnes vairavimo su priekaba sąlygas pasakoja V. Milius.
Jis važiavo su galiniais ratais varomu „Ford Mustang Mach-e“, kurio variklis pasiekia 294 AG. Tiek viena, tiek abiem ašimis varomi modeliai, sukomplektuoti su 91 kWh baterijų paketu, gali tempti iki 1,5 tonos svorį. Žurnalistas bei keliautojas sako, kad tai daryti su elektros pavara visai nesudėtinga.
Beje, anot jo, netgi nebūtina žiūrėti į brangiausius bei prabangiausius modelius. Štai pusantros tonos svorį traukti galinti pigiausia „Ford Mustang Mach-e“ versija šiuo metu kainuoja nuo 49 990 eurų. Taip pat populiarūs „Škoda Enyaq“ bei „Volkswagen ID.4“, priklausomai nuo versijos, gali vilkti kiek mažesnį, tačiau vis vien toną siekiantį svorį.
Renkantis brangesnius SUV klasės elektromobilius, galima gauti galimybę tempti ir dar sunkesnes priekabas. „EQS iš Mercedes-EQ“ bei „Audi Q8 e-Tron“ gali vilkti 1,8 tonos priekabą, o tempimo čempionu tarp elektromobilių šiuo metu galima laikyti „BMW iX“, kuris yra pajėgus traukti net 2,5 tonos svorį.
„Elektromobilio dinamika, jo variklių sukimo momentas puikiausiai tinka priekabai tempti. Aš esu priekabas vilkęs su įvairiais automobiliais, tad galiu pasakyti, jog su elektromobiliu tai daryti daug lengviau nei su bet kuo kitu. Visuomet turi daug galios rezervo, nes nesijaučia, kad ką nors velki. O ir „Mustang Mach-e“ priekabos užkabinimo pagalbos sistema patiko: dėl galinio vaizdo kameros ji padeda manevruoti tiksliai ten, kur reikia, kad nereikėtų po kelis kartus lipti iš automobilio ir taikytis“, – įspūdžiais dalijasi V. Milius.
Elektra važiavo, ja ir plaukė
Bandytas elektromobilis važiuojant be priekabos naudojo 17 kWh energijos 100 km, o su 91 kWh talpos baterija jis viena įkrova galėjo įveikti apie 531 km. Pagal tą pačią elementarią matematinę formulę nuvažiuojamas atstumas prisikabinus priekabą susitraukė iki 314 km.
Viena didesnių baimių, dėl kurių aktyvesni vairuotojai, kuriems reikia tempti priekabą, nedrąsiai žvelgia į elektromobilius, yra gana reikšmingai sumažėjantis atstumas. Tačiau eksperimentą atlikęs keliautojas tvirtina, kad Lietuva nėra tokia didelė, jog dėl to reikėtų baimintis.
„Elektros šiais laikais visai pakanka sodybų ar ežerų lankytojams. Vilniuje pasiėmėme visiškai įkrautą automobilį, nudūmėme į Mindūnus, prisikabinome priekabą, ten dar pasivažinėjome, nukūrėme prie ežero, vėl grįžome į Mindūnus, o tuomet – į Vilnių, ir tai dar borto kompiuteris rodė, kad galima įveikti daugiau nei 200 km.
Tad Lietuvos atstumais, su priekaba ar be jos, tokio dydžio baterijų tikrai pakanka. Žmonės bijo, nes nežino, kas bus. Galiu pasakyti, jog nieko drastiško. Su priekaba važiavome sudėtingesniais keliais, sudėtingesnėmis sąlygomis, stengėmės, kad būtų skirtumas. Nes jei nėra skirtumo, nėra ką pasakyti“, – šypsosi pašnekovas.
Tiesa, žurnalistas elektros energiją naudojo ne tik važiavimui, valties tempimui – elektros jėga ir per ežerą yrėsi. Ant valties buvo sumontuoti du elektriniai varikliai, kurie neskleidžia jokio garso ir teršalų. Su tokiais varikliais galima plaukioti ten, kur motorinių valčių eismas draudžiamas, nes valtys su elektros varikliais turi tokias pačias teises kaip ir irklinės.
„Elektromobilis mums jau yra įprastas daiktas, kasdienė susisiekimo priemonė, o elektrinis laivas yra geros nuotaikos generatorius: plaukioji ten, kur žmonės maudosi, žvejoja, iriasi irklentėmis ar kitaip poilsiauja. Ežere vidaus degimo variklis iš tiesų skleidžia ausį veriantį garsą. Kai pats plaukioju benzinine valtimi, man būna gėda, nes aš sudrumsčiu tylą ir ramybę, negerai jaučiuosi. O čia – visai kitaip, plauki tyliai ir neerzini aplinkinių. Ir pats geriau jautiesi, nes tau nėra gėda“, – emocijų neslepia keliautojas.