„Nenorėjo net kalbėti su juo.“ Atskleista paslaptis, kaip vyko derybos su Prigožinu, ką darė Putinas  ()

Šaltinio teigimu, „Wagner“ vadovas bandė susisiekti su Kremliumi. Jis norėjo susisiekti su Putinu, bet „prezidentas nenorėjo su juo kalbėtis“.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2023-06-26 „Nenorėjo net kalbėti su juo.“ Atskleista paslaptis, kaip vyko derybos su Prigožinu, ką darė Putinas  ()

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Birželio 24 d. „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas bandė užmegzti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo ir Putinas derybose nedalyvavo, praneša „Meduza“, remdamasi Kremliui ir Rusijos vyriausybei artimais šaltiniais. Teigiama, kad valdžia su Prigožinu bendravo dar birželio 23-iosios vakarą, jam paskelbus apie „teisingumo žygio“ pradžią. Spėjama, kad derybos vyko įvairiais formatais.

„Su juo bandė bendrauti karinė vadovybė, prezidento administracijos darbuotojai, Nacionalinės gvardijos vadovybė ir jai artimi pareigūnai. Tačiau patys jo veiksmai buvo tokie, kad nebuvo labai aišku, apie ką kalbėtis“, - sakė šaltinis.

Su Rusijos prezidento administracija susiję šaltiniai teigia, kad birželio 24 d. apie vidurdienį Jevgenijus Prigožinas pats bandė susisiekti su Kremliumi. Jų žiniomis, jis „bandė susisiekti su Putinu, bet prezidentas nenorėjo su juo kalbėtis“.

Tikėtina, kad Prigožinas suprato, kad „peržengė ribą“ ir kad „jo kolonų judėjimo perspektyvos nėra aiškios“. Tuo metu samdiniai jau buvo gana arti Okos upės, kur Rusijos kariuomenė ir Nacionalinė gvardija nusprendė sukurti pirmąją gynybos liniją.

 

Pastebimai pasikeitus Prigožino nuotaikoms, Kremliaus vadovybė esą nusprendė nesileisti į „kruviną susirėmimą“. Anot jų, paskutines derybas vedė gausus būrys pareigūnų, tarp kurių – prezidento administracijos vadovas Antonas Vaino, Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas ir Rusijos ambasadorius Baltarusijoje Borisas Gryzlovas. Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aleksandras Lukašenka buvo šios derybininkų grupės lyderis. Anot jo, Prigožinas reikalavo, kad derybose dalyvautų „pirmieji asmenys“. Atsižvelgiant į tai, kad prezidentas Putinas nenorėjo susisiekti su „Wagner“ įkūrėju, derybininkai turėjo rinktis iš riboto skaičiaus variantų.

 

„Prigožinui reikėjo verto patikėtinio, kad pasitrauktų iš žaidimo. Lukašenka tam tiko. Jis myli viešuosius ryšius ir supranta jų naudą, todėl ir sutiko", – sako „Meduza“ šaltinis. Jo nuomone, nauda Lukašenkai akivaizdi - visuomenės akyse jis tapo tuo žmogumi, kuris „išgelbėjo Rusiją nuo pilietinio karo ir didelio kraujo praliejimo“.

Tačiau Kremliui artimi pašnekovai pripažįsta, kad maištas susilpnino Putino pozicijas. „Jis negalėjo nusileisti Prigožinui, bet vakar [po kreipimosi per televiziją] jo niekur nebuvo“, – sakė šaltinis.

(27)
(3)
(24)

Komentarai ()

Susijusios žymos: