„Tą akimirką įvyko sprogimas.“ Ką jautė „Titano“ įgula katastrofos metu (1)
Fizikos profesorius paaiškino, kaip įvyko sprogimas ir ką tą akimirką patyrė povandeninio laivo įgula.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasak JAV pakrančių apsaugos, povandeninis laivas „Titanas“, kuris buvo pakeliui link „Titaniko“, o gelbėjimo misija patraukė viso pasaulio dėmesį, patyrė „katastrofišką sprogimą“. Valdžia pranešė, kad penki batiskafe buvę keleiviai žuvo, rašo „Sci Tech Daily“.
Garsus Šiaurės rytų universiteto fizikos profesorius Arunas Bansilas papasakojo apie tai, kaip įvyko šis sprogimas ir kokį poveikį jis turėjo „Titano“ įgulai.
Kai povandeninis laivas yra giliai vandenyne, jo paviršių veikia vandens slėgio jėga. Kai ši jėga tampa didesnė, nei gali atlaikyti aparato korpusas, „laivas sprogsta“.
Tačiau povandeninio laivo sprogimas skiriasi nuo įprasto. Paprastais žodžiais tariant, sprogimas yra priešingas sprogimui, nes įprasto sprogimo metu jėga veikia į išorę, o sprogimo giliai vandenyje metu ji bus nukreipta į vidų.
Pasak A. Bansilo, sprogimai yra labai galingi. Kai korpusas suyra veikiant didžiuliam išoriniam slėgiui, išsiskiria didžiulis energijos kiekis. Dėl to penki batiskafo keleiviai iš tikrųjų mirė akimirksniu. Profesoriaus teigimu, tie, kurie buvo laive sprogimo metu, nepatyrė skausmo ir nesuprato, kas atsitiko.
Giluminio panėrimo raktas yra korpuso konstrukcija, kuri iš tikrųjų apsaugo laivą nuo didelio išorinio vandens slėgio, bandančio sutraiškyti korpusą. Povandeniniams laivams gaminti dažniausiai naudojamos plieno, titano ir aliuminio technologijos. Profesorius pastebi, kad šių metalų charakteristikos esant ekstremalioms apkrovoms yra gerai ištirtos.
Tačiau, pasak A. Bansilo, „Titano“ korpusas buvo eksperimentinio dizaino. Iš esmės jam panaudotas anglies pluoštas, kuris yra lengvesnis už titaną ir plieną, o tai leido atlaisvinti daugiau vietos batiskafe keleiviams. Tačiau anglies pluošto savybės, skirtos giluminiam nardymui, deja, nėra taip gerai suprantamos. Dėl to, pasak profesoriaus, korpusas gali staiga įtrūkti ar lūžti.
Kitas veiksnys, pasak A. Bansilo, gali būti tai, kad batiskafas jau keletą kartų buvo giliai paniręs, o tai galėjo prisidėti prie korpuso medžiagos nuovargio. Paprastais žodžiais tariant, jis tapo labiau linkęs į katastrofiškas pasekmes.
