Jūriniai dronai nėra naujas išradimas. Ką vokiečiai buvo sukūrę dar prieš 100 metų (Foto)  ()

Projektas buvo revoliucinis, tačiau negalėjo pasireikšti dėl technologinių apribojimų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Susidomėjimas Ukrainos jūriniais bepiločiais antvandeniniais dronais smarkiai išaugo po to, kai 2023 metų rugpjūčio 4 dieną Ukrainos gynėjai panaudojo tokius ginklus, kai Novorosijske apgadino Rusijos desantinį laivą „Olegenorskis Gorniakas“, o rugpjūčio 5 d. atakavo aviacinio kuro gabenimui skirtą tanklaivį „Sig“.

Pats tokių atakų vykdymo faktas jau atrodė kaip revoliucija nepilotuojamų ginklų pasaulyje, nes valtys-kamikadzės sugebėjo likti nepastebėtos priešo kelis šimtus kilometrų, be kliūčių pradėti puolimą ir tuo pačiu perduoti vaizdus realiu laiku.

Tačiau čia verta pabrėžti, kad Ukrainos jūrinių dronų srityje revoliucinis pobūdis iš tikrųjų slypi tame, kad Ukraina tapo pirmąja šalimi per šimtmetį išbandžiusi panašų ginklą. Bet jei pažvelgsite į istorinę retrospektyvą, pirmieji pasiekimai šioje srityje negali pasigirti sėkme.

Tiesą sakant, pirmąjį pasaulyje jūrinį droną-kamikadzę sukūrė Vokietija dar 1915 m. per Pirmąjį pasaulinį karą. Vokiečiai norėjo sukurti ginklą, kuris galėtų pralaužti Didžiosios Britanijos jūrų blokadą nerizikuojant savo jūreiviais ir laivais. Rezultatas buvo vadinamasis „Fernlenkboot“, kurių pagaminta 17 vienetų – kiekvienas buvo pažymėtas FL indeksu ir serijos numeriu.

Tai buvo 13 metrų ilgio valtis su dviem „Maybach“ benzininiais varikliais, kurių kiekvieno galia po 156 kW, jos galėjo gabenti 700 kg sprogmenų. Toks pirmasis pasaulyje jūrinis dronas-kamikadzė galėjo pasiekti iki 30 mazgų greitį, tačiau jo veikimo nuotolis buvo apribotas iki maždaug 20 km, t. y. valdymo sistemos veikimo nuotolis.

 

Faktas yra tas, kad komandos iš pakrantės kontrolės posto „Fernlenkboot“ turėjo būti siunčiamos per kabelį, kurio ritė buvo dedama ant šios nuotoliniu būdu valdomos valties. O šio jūrinio drono judėjimui koreguoti turėjo būti panaudotas ir hidroplanas, kuris radijo ryšio priemonėmis turėjo perduoti duomenis į pakrantės kontrolės postą.

 

Bandymo sąlygomis tokia valdymo sistema veikė puikiai ir tiksliai taip, kaip sumanė konstruktoriai. Tačiau realiomis sąlygomis pavyko įvykdyti tik vieną ataką: 1917 metų spalio 28 dieną FL-12 prie Belgijos krantų apgadino britų laivą HMS Erebus.

HMS Erebus turėjo iki 150 mm storio šarvus, priklausomai nuo korpuso vietos, kuris buvo 123 metrų ilgio, 26 metrų pločio, o bendras tūris buvo 8000 tonų. Bet rodos, kad tokiam laivui nuskandinti neužteko net 700 kg kovinės galvutės.

Kiti, nesėkmingi vokiečių bandymai Pirmajame pasauliniame kare panaudoti jūrinius dronus atviruose šaltiniuose visiškai neminimi. Tikriausiai suplanuota valdymo sistema nesuteikė reikiamo patikimumo realios kovos sąlygomis, tačiau esamas technologinis barjeras neleido išspręsti šios problemos.

Visa tai, kas išdėstyta pirmiau, skirta tik pabrėžti revoliucinį Ukrainos plėtros jūrinių dronų srityje pobūdį. Nes pasirodo, kad prie šio ginklo karo pramonė pradėjo dirbti dar XX amžiuje, o mums reikiamą rezultatą pavyko pasiekti tik XXI amžiuje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(11)
(0)
(11)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()