„Tai katastrofa.“ Smūgis NATO ir Europai. Vokietija skelbia, ką darys su gynybos biudžetu (6)
Berlynas vis dar nepasirengęs patenkinti NATO reikalavimų dėl išlaidų gynybai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos vyriausybė atmetė planą padidinti gynybos išlaidas iki 2 % BVP 2024 m., nepaisant to, kad šis skaičius yra privalomas visoms NATO valstybėms. Paskutinį kartą Berlynas šio reikalavimo laikėsi dar 1991 m.
Be to, Vokietija sumažino lėšas kariniam sektoriui, pasiekdama rekordiškai žemą 1,1 % BVP lygį, buvusį 2005 m., kuris 2022 m. siekė 1,44 %. Vietoj pradinio plano vyriausybė dabar pristato penkerių metų perspektyvą pasiekti 2 % ribą, praneša „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais federalinėje vyriausybėje.
Tai yra Vokietijos pasirinkimas, užuot mėginus išgelbėti kariuomenę nuo katastrofos. Anksčiau ne kartą buvo atkreiptas dėmesys į problemas Vokietijos kariuomenėje, pradedant nuo 30 % „Leopard 2“ tankų ir haubicų „PzH 2000“ neeksploatavimo, iki netinkamai veikiančių pėstininkų kovos mašinų „Puma“, „Tiger“ sraigtasparnių ir apskritai ribotų vokiečių kariuomenės kovinių pajėgumų.
Kitaip tariant, Berlynas turi ne tik palaikyti dabartinę Bundesvero būklę, bet ir išleisti pinigus, kad ištaisytų visas tas ankstesnių metų klaidas. Ir dar daugiau pinigų, jei vokiečiai nori tęsti planą plėsti savo karines pajėgas formuodami kovinius padalinius.
Nors tokie padaliniai formuojami kartu su Nyderlandais, tokiems padaliniams vis dar reikia šimtų kovinių mašinų ir kitos karinės technikos, investicijų į infrastruktūrą ir papildomų nuolatinių išlaidų, kad nauji vienetai būtų parengti kovai.
Gali atrodyti, kad tai tiesiog Bundesvero problema, nes jis vis dar nepakankamai finansuojamas. Tačiau iš tikrųjų tai liečia ne tik Vokietiją. Net nesusikoncentruokime į Berlyno teiginius, kad Vokietija prisiima „Europos skydo“ vaidmenį. Yra ir kita problema.
Ketinimas didinti išlaidas gynybai turėjo tapti Vokietijos gynybos pramonės, kuria daugelis kitų šalių remiasi savo karine galia, katalizatoriumi. Nes didelė ginkluotės dalis būtent europinėje NATO dalyje yra pagaminta Vokietijos kompanijų arba su jų indėliu.
Kalbant tik apie galutinius produktus, tai yra visos Europos pagrindinis kovos tankas „Leopard 2“, daugiafunkcis naikintuvas „Eurofighter“, daugybė šaulių ginklų ir kt.
Tai reiškia štai ką: Europai pritrūks ginklų, o regiono pirminės ginkluotės vaidmenį perims kuri nors kita šalis, nors poslinkis užtruks.
Pavyzdžiui, Lenkija atrodo potenciali kandidatė į šį vaidmenį, nes atrodo, kad ji nusitaikė būtent į šį strateginį tikslą ir imasi sistemingų žingsnių jo link, pvz. neseniai priimtas sprendimas investuoti 3 mlrd. USD į vidaus ginklų gamybą.
