Informacinių technologijų (IT) sritis – viena sparčiausiai augančių sričių Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse. Tačiau džiugias nuotaikas apmalšina tai, kad į IT darbo vietas kandidatuojančių bei technologijų ir inžinerijos sektoriuose jau dirbančių moterų skaičius – vis dar gerokai mažesnis nei vyrų.

Statistika nėra itin džiuginanti: tik ketvirtadalis visų Lietuvos IT sektoriaus darbuotojų yra moterys. Panaši situacija – ir kitose Baltijos šalyse: atlyginimų tyrimų bendrovės „Figure Baltic Advisory“ duomenimis, tarp Estijos IT sektoriaus darbuotojų moterų yra apie 25 proc., o Latvijoje – 29 proc. Situacija – daugiau nei aiški, tad kaip pasiekti lyčių lygybę IT srityje?

Specialistų poreikis auga, o specialisčių?

„Eurostat“ duomenys rodo, kad informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje nuo 2012 iki 2022 m. specialistų skaičius visoje ES išaugo beveik 58 proc. Skaičiuojama, kad pernai Europos kontekste IRT specialistais dirbo per 81 proc. vyrų ir mažiau nei 19 proc. moterų, Lietuvoje – penktadalis.

Žinoma, Lietuva pagrįstai gali didžiuotis savo aukštu skaitmenizacijos lygiu ir pasiekimais IT srityje. Tačiau yra viena užsitęsusi ir neraminanti problema: vis dar įprasta, kad šiame sektoriuje dirba daugiau vyrų nei moterų, tad čia reikėtų pasistengti labiau. Ypač įvertinus tai, kad IT sektoriuje jau ne vienerius metus trūksta darbo jėgos, dažnai mokami didesni ar net gerokai didesni nei vidutiniai atlyginimai, o gerai dirbantys specialistai nuolat viliojami kitų įmonių.

Kiekviena atsakinga įmonė suvokia tiek skaitmeninimo ir IT plėtros vaidmenį šalies ekonomikoje, tiek ir lygiateisiškumo svarbą, todėl siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą darbe. Tačiau kyla klausimas, ar toks tikslas galiausiai bus įgyvendintas?

Problemos – jau nuo pat vaikystės

Nuo pat 1903 m., kai Marija Kiuri pelnė dvi Nobelio premijas, už pasiekimus fizikos, chemijos ir medicinos srityse laureatėmis tapo vos 17 moterų, kai laureatais gamtos mokslų srityje, 2020 m. duomenimis, tapo 572 vyrai. Jungtinių Tautų statistiniai rodikliai atskleidžia, kad tik kiek daugiau nei ketvirtadalis pasaulio mokslininkų yra moterys. Šie skaičiai atskleidžia didžiulius skirtumus ir lyčių nelygybę, kuri nėra atsitiktinė.

Ne vienas tarptautinis tyrimas yra parodęs, kad moterys susiduria su sunkumais domintis IT ir technologijų temomis dėl kelių priežasčių: mažo pasitikėjimo savimi, nedidelės patirties naudojantis kompiuteriais. Neigiamą požiūrį į technologijas taip pat nulemia stereotipai, kad IT ir technologijų sritys yra nuobodžios bei izoliuojančios, taip pat trūksta gerųjų moteriškų specialisčių pavyzdžių.

Yra žinoma ir tai, kad mergaitės praranda susidomėjimą gamtos mokslais jau pradinėse klasėse dėl paplitusios klaidingos nuomonės, jog berniukai „tam turi daugiau gabumų“. Šis stereotipas, savo ruožtu, kyla iš to, kad berniukai tiek darželiuose, tiek mokyklose nukreipiami į daiktų ar žaislų konstravimą, kas labiau lavina gamtos mokslų srityje reikalingą erdvinį mąstymą. Jei tokio pobūdžio mąstymas nėra vystomas, mergaitės praranda susidomėjimą gamtos mokslais.

Norint sustiprinti mergaičių susidomėjimą technologijomis, reikėtų jas skatinti domėtis gamtos mokslais ir matematika, nuo pat vaikystės lavinti erdvinį mąstymą ir suteikti tam galimybių. Turimais duomenimis, Lietuvos moksleiviai dažniausiai lanko muzikos ar sporto būrelius, tačiau penketuke populiariausių užtikrintai jau įsitvirtino ir IT užsiėmimai, kuriuos vis dažniau lanko ir mergaitės.

Jei mergaites technologijomis sudominsime jauname amžiuje, tikėtina, po mokyklos jos studijuos susijusiose srityse. Didesnė dalis moterų IRT sektoriuje taip pat taptų teigiamu pavyzdžiu mergaitėms, kurios labiau rinktųsi šią sritį, ir tai padėtų ištrūkti iš užburto rato.

Darbo rinka privalo keistis

Įvairovė turėtų būti svarbi tiek kiekvienam visuomenės nariui, tiek ir atsakingam verslui. Iš to laimėtų visi, nes atsisakius šių stereotipų ir priimant tam tikrus sprendimus, būtų labiau atsižvelgiama į lyčių specifiką, o tai pasireikštų ekonomikos augimu. Jau nekalbant apie sektoriaus plėtrą – papildoma darbo jėga padėtų palaikyti skaitmeninę Baltijos regiono sėkmę.

Kaip minėta, šiuo metu regiono IT sektoriuje moterys sudaro tik apie ketvirtadalį visų darbuotojų. Greta šio didžiulio atotrūkio, susiduriame su dar viena gaja problema – vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu. Turimais duomenimis, bendras atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio Lietuvoje pernai siekė 12 proc. moterų nenaudai. Šis skirtumas buvo dar akivaizdesnis informacijos ir ryšių segmente – moterų atlyginimai buvo vidutiniškai net 28,4 proc. mažesni nei vyrų. Jei į IT sritį ateitų daugiau moterų, atsirastų galimybė sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą bei pagerinti daugelio žmonių gyvenimus.

Ką gali padaryti IT įmonės?

Pirmiausia, pamirškime stereotipus. Tiek vidinių, tiek išorinių atrankų metu turėtų vienodai vertinami abiejų lyčių kandidatai, visiems užtikrinamos vienodos galimybės pretenduoti į laisvas darbo vietas.

Išmėginkite aklą atranką, kai priimant naują darbuotoją, atrankų vykdytojai nežino kandidato lyties – tai gali būti taikoma jau CV peržiūrų etape. Keletas įvairiuose ekonominiuose sektoriuose atliktų tyrimų įrodo, kad tokiu atveju moterys turi didesnę tikimybę būti įdarbintos.

Kitas pasirinkimas – leisti savo darbuotojų vaikams susipažinti su įmonės darbu arba ieškoti bendradarbiavimo su mokyklomis galimybių, kurios padėtų pritraukti į IT sritį daugiau jaunimo.

Remdamasi daugiau nei 20 metų darbo IT sektoriuje patirtimi galiu drąsiai teigti, kad IT srityje dirbančios moterys yra ryžtingos ir orientuotos į rezultatus. Esu sutikusi nuostabių moterų produktų ir plėtros vadovių, IT sričių vadovių, sistemų analitikių, testuotojų, projektų vadovių, programuotojų, naudotojo sąsajos dizainerių, sistemų administratorių. Manau, kad bet kuri IT įmonė turėtų stengtis ne tik pritraukti moteris į šią sritį, bet ir išlaikyti jas IT srityje, nes kiekvieno darbdavio tikslas – protingi ir atsidavę darbuotojai.

Komentuoja Hipp Gustavson, „Tietoevry“ programinės įrangos „EasyFS“ vadovė

Komentarai ()