Interneto tinklalapius blokuoti įmanoma, bet brangu ir neefektyvu?  (8)

Lietuvos lažybininkai nepraranda vilties mūsų šalyje uždrausti prieigą prie kelių lažybas internetu siūlančių svetainių, kurių savininkai registruoti užsienyje ir neturi licenzijos tokią veiklą vykdyti Lietuvoje. Tačiau panašu, kad svetainių blokavimas būtų neefektyvus ir nesunkiai „apeinamas“ bet kuriam labiau kompiuteriais besidominčiam vartotojui.

Prieiga prie kelių svetainių, siūlančių lažybas internetu, turėjo būti uždrausta dar liepos pradžioje, kuomet teismas patvirtino laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau jie vis dar yra laisvai prieinami.

Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą blokuoti kai kurias lažybų svetaines, tenkindamas asociacijos „Lažybų organizatorių aljansas“ ir bendrovių „TopSport“ bei „Orakulas“ ieškinį, kurio suma siekia 1,096 mln. litų. Teismas ne tik leido blokuoti prieigas prie svetainių, bet ir areštuoti įmonių, kurioms priklauso šio svetainės, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

„Blokuoti internetu lažybas organizuojančių bendrovių svetaines yra vienintelė galimybė apsaugoti besilažinančius šalies gyventojus ir apginti teisėtai bei skaidriai veiklą vykdančių Lietuvos įmonių interesus“, – sakė ieškovams atstovaujančios advokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners“ partneris Evaldas Rapolas.

Pasak jo, skirtingai nuo Lietuvoje registruotų įmonių, kurios organizuoja lažybas, šias paslaugas tik internetu teikiančios bendrovės yra registruotos kitose šalyse ir ne tik nemoka jokių mokesčių į valstybės biudžetą, bet ir neturi savo veiklai būtinos licencijos, užtikrinančios, kad įmonė vykdys savo įsipareigojimus klientams ir valstybei. Skaičiuojama, kad dėl šių priežasčių vien ieškovai, Lietuvoje veikiančios bendrovės, patyrė 1,096 mln. litų. Valstybei padaryta žala gali siekti dar didesnes sumas.

„Šios bendrovės įžūliai ignoruoja Lietuvoje nustatytą lažybų organizavimo tvarką. Jos bando teigti, kad yra užsienyje registruotos įmonės ir todėl joms neprivaloma ši tvarka, tačiau savo paslaugas reklamuoja lietuviškose interneto svetainėse, nors tai draudžiama, o pačios svetainės yra lietuvių kalba, jose siūloma lažintis ir dėl Lietuvoje vykstančių lažybų“, – sakė advokatas E.Rapolas.

Siekdami įvykdyti Vilniaus apygardos teismo sprendimą antstoliai kreipsis į visus Lietuvos interneto tiekėjus, turinčius tiesioginį ryšį su užsieniu, su reikalavimu blokuoti minėtas svetaines. Teismo sprendimu bus kreiptasi į įmones TEO LT, „Baltnetos komunikacijas“, „Bitė Lietuva“, „Omnitel“, „Mikrovisatos TV“, „Penki kontinentai“, „Baltikum TV“, „Lietuvos energija“, „Nacionalinis komunikacijų tinklas“ ir KTU Informacinių technologijų plėtros institutą.

Siekiama apriboti prieigą svetainėms www.bwin.com, www.unibet.com, www.triobet.com, www.sportingbet.com ir www.bet365.com  priklausančioms Gibraltare, Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje registruotoms įmonėms: „bwin International Ltd“, „Unibet International Ltd“, „Fawwara bldgs“, „Nordic Gaming Group Ltd.“, „Spread Your Wings Ltd.“, PKF Fiduciaries International Limited, „bet365 Ltd.“. Taip pat areštuojamas šioms įmonėms priklausantis ir Lietuvoje esantis turtas.

Teismo nutartis "įstrigo"

Interneto tiekėjai teigia neturintys techninių galimybių užblokuoti prieigą prie tam tikrų interneto tinklalapių – esą tai pareikalautų milžiniškų investicijų.

Bendrovė TEO LT kreipėsi į teismą prašydama išaiškinti, kaip turėtų vykdyti šią nutartį. „Mūsų vertinimu, Lietuvos interneto paslaugų teikėjai neturi techninių galimybių efektyviai blokuoti užsienio serveriuose laikomo turinio. Vienintelis mums žinomas efektyvus būdas tai padaryti – visoje Lietuvoje išjungti interneto ryšį. Tad kreipėmės į teismą prašydami paaiškinti nutartį ir galimus jos vykdymo būdus. Šiuo metu laukiame išaiškinimo“, – naujienų portalui 15min.lt sakė TEO LT atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Tuo metu „Bitė Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė teigia, jog teismo nutartyje nėra įpareigojimo vykdyti svetainių prieigos ribojimo. „Teismo dokumentai, kuriuos mes esame gavę, neįpareigoja mūsų vykdyti numatytų lažybų svetainių prieigos ribojimo. Todėl atsižvelgdami į teismo nutartį, jų riboti neketiname“, – teigė R.Rimkienė.

Anot jos, sukurti ir nuolat palaikyti vartotojų prieigos apribojimą prie konkrečių tinklalapių, pareikalautų nemažai investicijų ir laiko. „Visgi besilažinančių nurodytose svetainėse apribojimas iš esmės klausimo neišspręs – interneto vartotojai lengvai randa būdus, kaip apeiti techninius interneto tiekėjų apribojimus“, – sakė „Bitė Lietuva“ atstovė.

Pigaus ir efektyvaus būdo nežino

Kaip būtų galima efektyviai, tačiau nebrangiai, užblokuoti prieigą prie atskirų interneto svetainių, kurios talpinamos užsienio serveriuose, negali patarti net informacinių technologijų (IT) specialistai.

IT sprendimus ir paslaugas teikiančios bendrovės „Blue Bridge“ Pardavimų ir marketingo direktorius Dalius Butkus teigė, jog Lietuvos interneto tiekėjai jau kreipėsi į šią bendrovę prašydami patarti, kaip būtų galima blokuoti tam tikrus tinklalapius. „Techniškai realizuoti galutinį sprendimą yra sudėtinga dėl didelių duomenų srautų interneto ryšio tiekėjų tinkluose ir jiems apdoroti reikalingų techninių resursų“, – teigė D.Butkus.

Pasak jo, techniškai svetainių blokavimas yra įmanomas tik tuomet, kai yra kontroliuojami galutinių vartotojų kompiuteriai. Tačiau interneto paslaugų tiekėjai tokių teisių vartotojų kompiuteriuose neturi.

Kitas būdas – naudoti standartinių interneto užklausų filtravimo priemones. Tačiau dauguma šiandieninių interneto svetainių naudoja šifravimo technologijas duomenų konfidencialumui užtikrinti. Tam, kad šias užklausas būtų galima tikrinti ir filtruoti, reikėtų iššifruoti duomenų srautą.

„Šis procesas reikalauja atlikti sudėtingus matematinius veiksmus, tai pareikalautų ypatingai daug techninės įrangos resursų. Tai labai įtakoja techninės įrangos kainą ir prailgina visų interneto svetainių atidarymo laiką“, – sakė D.Butkus.

Kadangi interneto svetainės gali būti pasiekiamos įvairiais prievadais (angl. protocol), papildomai reikėtų atlikti viso duomenų srauto analizę. Tai taip pat reikalautų daug techninių resursų ir įtakotų vėlinimo trukmes.

Be to, D.Butkaus teigimu, bandydami įgyvendinti tokią užduotį ryšio tiekėjai susidurtų ir su kitais aspektais – ryšio kokybės suprastėjimu, klientų nepasitenkinimu, perduodamų duomenų konfidencialumo pažeidimais ir kt.

Ribojimus galėtų „apeiti“

Nepraėjus nei dienai po to, kai buvo paskelbta apie ketinimus blokuoti lažybų svetaines, internete pasirodė informacija, kaip būtų galima apeiti ribojimus, jei jie būtų įgyvendinti. Pavyzdžiui, naudotis anoniminio naršymo per tarpinį (angl. proxy) serverį paslauga; jungtis per virtualų privatų tinklą (VPN) ar anoniminį I2P tinklą. Arba tiesiog lažintis neblokuojamose svetainėse, kurios skaičiuojamos dešimtimis.

D.Butkaus teigimu, minėti būdai padėtų „apeiti“ svetainių blokavimus. „Dauguma išvardintų būdų yra paremti kriptografija, kurios dešifravimas ryšio tiekėjui yra neįmanomas, todėl tokio srauto ryšio tiekėjui kontroliuoti nepavyks“, – sakė jis.

Anot jo, svetainių blokavimas duotų naudos uždraudžiant prieigą tik tiems vartotojams, kurie neturi aukštų kompiuterinio raštingumo įgūdžių, o suinteresuoti vartotojai visada ras priemonių „apeiti“ realizuotas technines kliūtis.

Rankų nenuleidžia

Lietuvos lažybininkams byloje atstovaujančios advokatų kontoros „Nordia Baublys & Partners“ teisininkas Karolis Vinciūnas pripažino, jog yra jaučiamas interneto tiekėjų pasipriešinimas vykdyti teismo nurodymus, tačiau vylėsi, jog pavyks pasiekti susitarimą. „Su kiekvienu operatoriumi vyksta atskira kalba, kaip tai turėtų būti daroma, kartais tenka aiškinti, kodėl tai turi būti daroma“, – teigė K.Vinciūnas.

Anot jo, jau ateinančią savaitę teismas turėtų pateikti išaiškinimą, kaip nutartis turėtų būti vykdoma. Jei ir tuomet operatoriai atsisakys vykdyti teismo paskelbtas laikinąsias apsaugos priemones, jie gali tapti atsakovai šioje byloje.

„Mūsų tikslas yra susitarti su operatoriais, kad jie suvoktų prasmę to blokavimo. Tai yra dėl to, kad šiai dienai tokie Lietuvos įstatymai ir jų turi laikytis visi, kurie veikia Lietuvos teritorijoje. Mes nesiekiame įsivelti į karą su visos Lietuvos interneto versle esančiomis įmonėmis“, – sakė K.Vinciūnas.

Šimtaprocentinio blokavimo nesiekia

Jis teigė, jog „yra bent trys mums žinomi būdai“, kaip būtų galima užblokuoti prieigą prie nurodytų tinklalapių. „Juos mums pateikė labai aukšto lygio kvalifikuoti informatikos specialistai, lygiai tokius pačius specialistus turi įsidarbinę visi operatoriai. Tie būdai jiems yra puikiai žinomi, ir tų būdų įgyvendinimo kaštai tikrai nėra tokie, kokius kartais nurodo viešoje erdvėje vienas ar kitas operatorius“, – sakė pašnekovas.

Jis nedetalizavo, kokie tai galėtų būti būdai, tačiau pripažino, jog jie neduos šimtaprocentinės garantijos, kad prieiga bus visiškai uždrausta.

„Tikrai nepasieksime 100 proc. blokavimo, tikrai to nebus ir mes to nesiekiame. Tai bus daugiau šviečiamoji priemonė vartotojams, tiesiog parodyti, kad tai yra neteisinga“, – sakė K.Vinciūnas.

Jo teigimu, siekiama parodyti, kad Lietuvoje veiklą vykdančios užsienio bendrovės mūsų šalyje nemoka mokesčių ir pažeidžia įstatymus. „Šiuo atveju Lietuvoje yra imamas derlius, perkeltine prasme, bet sėjama visai kitur“, – teigė jis.

Lažyboms internetu pritaria

Anot jo, Lietuvos lažybininkai nėra nusiteikę prieš lažybas internetu – atvirkščiai, tam pritaria, tačiau kol kas Lietuvos įstatymai tokių galimybių nesuteikia.

„Mūsų tikslas yra parodyti, kad tai yra nelegalu, parodyti, kad ir Lietuvoje tą verslą galima daryti legaliai su visais mokesčiais, konkuruoti toje pačioje srityje ir kartu mažinti visus socialinius aspektus, kuriuos sukelia lažybos. Nereglamentuoti lošimai lemia tai, kad žaidžiama iš svetimų pinigų, žaidžia paaugliai, kurie neturėtų to daryti, ir panašiai. Tai bus tas signalas, kad galbūt verta legalizuotis ar kitaip veiklą organizuoti“, – sakė K.Vinciūnas.

„Lygiai taip pat jei lygintume perkeltine prasme su nelegaliais atsisiuntimais filmų, muzikos ar kitos medijos. Tos visos bylos, kurios vyko, kurias pralošė tie patys tiekėjai ar kūrėjai, jos buvo sukurtos ne tam, kad užblokuoti kažką. Jos keliamos tam, kad parodyti, kad tai negerai, kad kenčia kūrėjai, kad galų gale filmai ir muzika, kita medija kuriama iš tam tikrų lėšų, kurios nemokamos“, – pabrėžė jis.

Komentarai (8)