2000 metų senumo istorija. Kodėl „Hamas“ kovoja prieš Izraelį ()
2023 metais Izraelyje ir Gazos Ruože kilo dar vienas konfliktas. „Hamas“ teroristai Izraelį vadina „okupantais“ ir reikalauja, kad jie paliktų „savo teritorijas“. Izraelis šias žemes laiko savomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
TSN korespondentė Irina Kovalenko tyrinėjo Izraelio ir Palestinos konflikto priežastis.
Daugiau nei prieš tūkstantį metų Izraelio karalystė buvo įsikūrusi šiuolaikinėje Izraelio teritorijoje. Vėliau karalystę užėmė Babilonas. Ir tada šios žemės tapo Judėja – Romos imperijos provincija. Labai karinga provincija. Dėl kito karo su romėnais užpuolikai sugriovė pagrindinę judaizmo šventovę – žydų šventyklą. Iš jos liko tik viena siena. Dabar mes tai žinome kaip Raudų sieną. O nuo 69 mūsų eros metų žydai keliauja po pasaulį be savo valstybės. Beveik du tūkstančiai metų persekiojimo ir persikėlimų.
Kaip kilo idėja sukurti šiuolaikinį Izraelį?
1896 metais žydas Theodoras Herzlis priėjo prie išvados, kad jo paties nacionalinėje žydų valstybėje žydų niekas neengs. Taip atsirado sionizmas. Theodoras Herzlis išleido brošiūrą „Žydų valstybė“. Joje jis pasiūlė Prancūzijai, Vokietijai ir Didžiajai Britanijai suteikti žydams žemės, kad jie galėtų sukurti savo valstybę. Pasirinkimai: Argentina ir Palestina.
Ir kaip tik tuo metu Antantės kariuomenė per Pirmąjį pasaulinį karą išmušė Osmanų imperiją iš Jeruzalės. Ir Didžioji Britanija įgijo teritorijos, kuri ilgą laiką buvo vadinama Palestina, kontrolę. Ir ji nebuvo prieš Izraelio valstybės čionai formavimąsi. Tačiau arabai priešinosi. Jie buvo šios žemės savininkai osmanams. Ir nuo VII amžiaus jie laikė Palestiną savo. Nors valstybės niekada nebuvo sukurtos.
Žydų grįžimas į Pažadėtąją žemę prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo. Ir kas įdomu, kai žydai persikraustė, jie nusipirko sau žemę ten, kur planavo gyventi. Pradėjo kilti konfliktai.
Viskas pasikeitė 1947 m., kai JT Generalinė Asamblėja, atsižvelgdama į neįtikėtinas žydų kančias per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metu, paskelbė planą paskirstyti Palestiną į žydų ir arabų valstybes. Sovietų Sąjunga, beje, visada buvusi arabų pusėje, staiga taip pat pasakė „taip“.
1948 m. gegužės 14 d. Žydų nacionalinė taryba paskelbė apie Izraelio valstybės sukūrimą. O jau gegužės 15-osios naktį Egipto lėktuvai bombardavo Tel Avivą. 5 arabų valstybių – Egipto, Jordanijos, Irako, Sirijos ir Libano – kariuomenės išsiuntė kariuomenę.
Šis Palestinos karas žydų istorijoje vadinamas Nepriklausomybės karu. Izraelis atsilaikė ir paėmė dalį JT Palestinos valstybei skirtų teritorijų ir pradėjo kontroliuoti dalį Jeruzalės.
Kitas pasaulinis konfliktas, žinomas kaip „šešių dienų karas“, buvo visiškai įkvėptas Maskvos. Sovietų diplomatai įtikino Egiptą ir Siriją, kad Izraelis planuoja ataką. Egiptas išsiuntė JT reikalavimą pašalinti taikdarius, patruliuojančius prie paliaubų linijos – ir JT juos atsiėmė. Toliau 5 arabų šalys paskelbė mobilizaciją. Kremlius nutraukė diplomatinius ryšius su Izraeliu ir užpildė Egiptą savo ginklais. Tada Izraelis netikėtai atakavo Egipto aerodromus ir laimėjo karą.
„Padėtis, kuri susiklostė dabar, galutinai susiformavo nuo 1988 m., kai Alžyre Jordano vakarinėje pusėje ir Gazos Ruože buvo paskelbta Palestinos valstybė, iš kurios Izraelis savo noru išvedė visas savo gyvenvietes. Šią valstybę pripažino 138 valstybės iš 193“, – pažymi Irina Kovalenko.
2012 m., po balsavimo Generalinėje Asamblėjoje, JT suteikė Palestinai stebėtojos valstybės statusą Jungtinėse Tautose, kuri nėra narė.
