Vilniaus universitetui (VU) priklausantys robotai-humanoidai Ąžuolas ir Liepa sulaukia daug dėmesio dėl savo išvaizdos ir dėl to, kad bando kalbėti lietuviškai. Bet už smagios pramogos slepiasi kur kas daugiau – jau beveik dešimt metų besitęsiantys projektai, kurių tikslas – padidinti lietuvių kalba veikiančių skaitmeninių produktų ir paslaugų prieinamumą. VU mokslininkų vystomas projektas „LIEPA-2” spalio 26 d. laimėjo Susisiekimo ministerijos praeito dešimtmečio geriausių projektų konkurse „Progreso kelias“ 2023, pelnė pilietiškiausio projekto titulą.

Kuo ypatingas „LIEPA-2” projektas, prie kurio jau yra prisidėję daugiau nei 70 mokslininkų iš VU Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų? Jo rezultatus galima skirstyti į dvi dideles dalis: informacinių technologijų sprendimus, skirtus kurti paslaugas skirtas naudoti kiekvienam iš mūsų. Infrastruktūriniai sprendiniai apima lietuvių šnekos garsyną, mobilųjį sintezatorių ir mobilųjį šnekos atpažintuvą.

„Viskas prasidėjo nuo projekto „LIEPA“, kurio metu kuriami sprendimai buvo skirti daugiausia asmeniniams kompiuteriams, o projekte „LIEPA-2” perėjome į mobiliąją terpę: mobilius išmaniuosius telefonus, planšetinius kompiuterius ir net robotus. Tad projekto LIEPA-2 rezultatus galima suskirstyti į dvi dalis: infrastruktūrines paslaugas bei paslaugas skirtas vartotojams“, – pasakoja VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto mokslininkas Gediminas Navickas.

Projektas „LIEPA-2“ nėra tik VU Matematikos ir informatikos bei Filologijos fakultetų mokslininkų vizija – tai jau dabar visuomenėje naudojami produktai. Pirmojo projekto metu sukurtas sintezatorius naudojamas informaciniame „Delfi“ ir Vilniaus miesto savivaldybės naujienų portaluose straipsnių įgarsinimui, o taip pat pranešinėja skelbimus Vilkaviškio autobusų stotyje. Dar vienas iš pavyzdžių – „Tildės Balsas“ – pirmoji lietuvių šnekos atpažinimo programėlė. Ji atpažįsta įrenginiui ir diktuojamus tekstus ir sakomas komandas, taip pat tekstus taria lietuviškai. Naudojantis šia programa galima diktuoti tekstinius pranešimus, pastabas ir el. laiškus, įkalbėti adresus „Google Maps“, „Waze“ ir kitose navigacijos programėlėse. Šią programą sukūrė įmonė, naudodama LIEPA ir LIEPA-2 metu sukurtus resursus.

„Su daiktais privalome kalbėti lietuviškai ir tai – įmanoma“, – sako kitas VU MIF mokslininkas Linas Aidokas, kuris itin daug dėmesio skiria tam, kaip robotų veiklą galima pritaikyti mokymosi procesuose. Šį mėnesį jis dalyvavo  „AcaDay“ konferencijoje, kuri skirta bendruomenei, dirbančiai su robotais NAO ir Pepper. Būtent VU turimi Ąžuolas ir Liepa yra iš NAO robotų šeimos. Parodoje su robotų gamintojais buvo diskutuojama apie galimybę integruoti į robotus ir oficialiai palaikyti jų bendravimą lietuvių kalba. „Renginyje man pavyko užmegzti artimesnius ryšius su mokslo atstovais dėl galimo bendradarbiavimo recenzuojant mokslinius straipsnius robotikos srityje ir bendradarbiaujant ateities projektuose“, – pasakoja L. Aidokas.

Tai pirmieji žingsniai link projekto „LIEPA-3”, kuriame būtų susitelkiama į lietuvių kalbos puoselėjimą ir išlikimą skaitmeninėje terpėje.

Komentarai ()