Lietuva aptiko daugiau nei 2 000 grėsmę keliančių Rusijos ir Baltarusijos piliečių ()
Nuo 2022-ųjų lapkričio pabaigos rusai ir baltarusiai, bendraujantys su Migracijos departamentu dėl įvairių dokumentų išdavimo ar keitimo, privalo užpildyti klausimyną, kuriame privaloma pateikti tam tikrą informaciją bei pareikšti požiūrį į karą Ukrainoje. Net nereikia sakyti, kad jų požiūris į karą dažnai nesutampa su Vakarų, Lietuvos politika ar sveiku protu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Migracijos departamentas, kuris priimdamas šiuos sprendimus remiasi ne tik minėtu klausimynu, kitų šalies institucijų suteikiamais duomenimis, per metus priėmė 1644 sprendimus dėl Baltarusijos piliečių keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui:
- 562 kartus baltarusiams atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;
- 343 kartus atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;
- 450 Baltarusijos piliečių turėti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje buvo panaikinti;
- 2 kartus baltarusiai negavo leidimo nuolat gyventi Lietuvoje;
- 8 Baltarusijos piliečių turėti leidimai nuolat gyventi Lietuvoje buvo panaikinti;
- 279 kartus Baltarusijos piliečiai sulaukė neigiamų atsakymų, kuomet buvo kreipiamasi dėl nacionalinės Lietuvos vizos išdavimo.
Rusijos piliečiai kreipiasi rečiau, bet dėl Rusijos piliečių keliamos grėsmės valstybės saugumui priimti 397 sprendimai:
- 76 kartus rusams atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvoje;
- 84 atsisakyta pratęsti rusų turėtus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje;
- 90 rusų neteko leidimų laikinai gyventi Lietuvoje;
- 2 rusai prašė ir negavo leidimo nuolat gyventi;
- 90 rusų neteko turimų leidimų nuolat gyventi Lietuvoje;
- 55 kartus Rusijos piliečiai girdėjo neigiamą atsakymą, kai prašė vizos.
Visiems minėtiems užsieniečiams taip pat priimti sprendimai uždrausti atvykti į Lietuvą.
„Kaip ir tikėtasi, specialus klausimynas tapo papildomu saugikliu, padedančiu išaiškinti užsieniečius, kurių buvimas mūsų šalyje kelia grėsmę valstybės saugumui. Jau pasitaikė ir tokių atvejų, kai asmenys pildydami klausimyną nuslėpė reikšmingą informaciją, bet vėliau tai buvo išaiškinta. Toks nesąžiningas užsieniečių elgesys traktuojamas jų nenaudai“, – tvirtina Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.