Ukraina tai padarė pirmoji istorijoje. Kas nutiko Rusijai toli už Uralo ()
Pats tokio smūgio įvykdymo faktas turi didelę istorinę reikšmę, tačiau jo vykdymo būdas gali likti paslaptyje.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasigirdo patvirtinimų, kad Ukraina sėkmingai įvykdė sabotažą ir efektyviai išjungė Baikalo-Amūro magistralės (BAM) Severomuisko tunelį, o kartu ir BAM aplinkkelyje esantį „Velnio tiltą“.
Šio smūgio įtaka karo prieš Rusijos Federaciją eigai, ypač remiantis skaičiais, yra diskutuotinas klausimas. Žinoma, visiems posovietiniams geležinkeliams įprasta dirbti „nenormaliu“ režimu neišlaikant projektinių savybių. Tačiau čia verta pabrėžti dar vieną dalyką, apie paties įvykio reikšmę – apskritai Ukraina tapo pirmąja istorijoje, kuri per karą toli už Uralo smogė strateginei Rusijos infrastruktūrai.
Jei pagalvotume, kaip tiksliai Ukrainos struktūros sugebėjo sabotuoti BAM, panašu, kad tai liks istorine paslaptimi.
Iš tiesų, per visą Rusijos karų istoriją sunku prisiminti atvejus, kai kita konflikto pusė sugebėjo efektyviai smogti ar sabotuoti strateginę infrastruktūrą, esančią toli už Uralo – natūralios sienos, sąlyginai saugaus užnugario rusams.
Jei bandytume prisiminti planus dėl tikslinių atakų prieš Rusijos infrastruktūrą, kurie gali būti pasaulio karinėje istorijoje, tai belieka paminėti neįgyvendintą hitlerinės Vokietijos planą, pavadintą „Unternehmen Eisenhammer“ (Operacija „Geležinis kūjis“), kuris numatė plataus masto puolimą prieš SSRS energetikos sistemą netoli Maskvs ir Gorkio, siekiant paralyžiuoti sovietų karinę pramonę.
„Geležinio kūjo“ plano neįprastumas buvo tas, kad buvo planuojama smūgiams panaudoti „Mistel“ (Amalas, parazitinis augalas) sistemas – savotišką ilgo nuotolio dronų kamikadzių prototipą.
„Mistel“ buvo sujungtas su bombonešiais Ju-88, iš esmės paverstas nepilotuojamu orlaiviu su beveik 2 tonų sveriančia kovine galvute. „Mistel“ pagrindu buvo naikintuvai Me-109.
Nors vokiečiai apie „Geležinio kūjo“ smūgio planą pirmą kartą prabilo dar 1943 m., tikrąjį įgyvendinimo etapą jie pasiekė tik 1945 m. vasarį, kuomet smūgiui surinko iki 100 „Mistel“. Tačiau operacija neįvyko, nes sąjungininkų lėktuvai subombardavo aerodromą, iš kurio turėjo pakilti vokiečių „Mistel“.
Kai Raudonoji armija įžengė į Vokietiją, buvo nuspręsta panaudoti „Mistel“ prieš jų placdarmą ties Küstriną. 1945 m. balandžio 12 d. „Mistel“ užpuolė ten statomus tiltus, tačiau padaryta žala buvo nežymi ir sovietų pajėgas sulaikė tik dienai ar dviem. Vėlesnės „Mistel“ atakos buvo panašiai neveiksmingos.
