Vilniaus gatvėse jau kurį laiką fotoaparatus ant kaklo pasikabinę nešiojasi ne tik japonų turistai, bet ir vietinis jaunimėlis. Panašu, kad fotografija iš tiesiog mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo virsta tikru mados klyksmu, virusu, plintančiu vis sparčiau. Ir ne veltui.

Po ranka esantis fotoaparatas kartais gali ne tik padėti įamžinti įdomioje vietoje tupintį balandį, bet ir užfiksuoti kelių tūkstančių litų vertą kadrą. Tačiau ar tam būtinas profesionalus įrenginys ir ar užtenka tik jo? O gal net ir geriausias prietaisas nedaro stebuklų kvailio rankose? Būtent tokius klausimus užduodame profesionaliems fotografams, iš to valgantiems duoną.

Nemažai patirties turintis fotografas Julius Kalinskas sako, kad fotografija, norint iš jos užsidirbti, turi būti ne hobis, o gyvenimo būdas. „Tai, kad pasivaikščiosi su fotoaparatu ant kaklo po miestą – nieko nereiškia. Taip, gal ir padarysi kokį gerą kadrą, tačiau šalia jo bus galybė šlamšto. Norint gerai fotografuoti reikia turėti gerą techniką – tikrai neužtenka vieno foto objektyvo. Juo labiau neužtenka tiesiog patirties fotografuojant miesto vaizdus. Tam reikia specialių žinių, kad mokėtum ne tik gerai kompoziciją pamatyti, bet ir tinkamai išnaudoti visas fotoaparato technines galimybes“, – sako pašnekovas.

Anot jo, norint įgauti pradžiamokslį, kad vėliau galėtum iš to užsidirbti, reikia įsidėti košės į galvą. „Nebūtina baigti specialių mokslų, nes bent jau Lietuvos kolegijose dažniausiai fotografai mokomi laboratorinių dalykų – mokymo programos yra pasenusios ir švelniai tariant šiek tiek atsilieka nuo šiandieninės realybės. Tačiau galima keletą tūkstančių paaukoti geriems kursams – juo labiau turint galvoje, kad vėliau iš to žadama užsidirbti“, – sako J.Kalinskas. Jo tvirtinimu, visiškai žaliam pakaktų kelių mėnesių intensyvaus mokymo, šiek tiek praktikos ir jis galėtų fotografuoti, taip užsidirbdamas.

Mokymų nebaigę savamoksliai, pasak fotografo, dažniausiai tiesiog diskredituoja visą fotografų profesiją. „Būna, kad gerą fotoaparatą nusipirkęs žmogus ima įsivaizduoti, kad jis jau „profas“. Tada jis siūlosi padirbėti, ir, pavyzdžiui, pafotografuoti vestuves už 500 litų. Tačiau tai, kokį rezultatą ji pateikia, žmones retai kada patenkina. Už tokią kainą negali būti gero rezultato, nes fotografuodamas tokį renginį kaip vestuvės fotografas įdeda, arba bent jau turėtų įdėti daug darbo, norėdamas gauti gerą rezultatą“ – mano jis.

Fotografas pritaria teiginiui, kad geras fotoaparatas tikrai nėra minusas kasdienybėje, įamžinant šeimynines akimirkas. Tačiau jo tvirtinimu, tam reikia žinių. Dar labiau jų reikia planuojant užsidirbti iš fotografijos ,kad ir papildomai.

J.Kalinsko paklausėme, koks skirtumas, kai krikštynas, vestuves ar mergvakarį rengiantys žmonės įsimintiną ir jiems svarbų įvykį fotografuoja patys, paprašo, kad tai padarytų draugai, arba pasisamdo profesionalų fotografą. Anot pašnekovo, kaina, žinoma skiriasi, tačiau skiriasi ir gautas rezultatas.

„Negalima pasakyti vienos kainos, kuri vyrauja rinkoje – ji priklauso nuo labai daug aplinkybių: fotografavimo laiko, sudėtingumo, atstumo ir t.t. Tačiau imkime vidutiniškai: vestuves profesionalus fotografas nufotografuotų už 2 tūkst. litų. Geras draugas, kuris šiek tiek išmano fotografiją, galbūt už darbą paprašytų kelių šimtų litų. Na o pats, žinoma, nieko iš savęs neimsi“, – sako J.Kalinskas. Anot jo, atitinkamas ir rezultatas. Iš profesionalo gausi profesionalias nuotraukas. Iš draugo, kuris, galbūt turi profesionalų fotoaparatą ir mėgsta pafotografuoti, gausi pusiau profesionalais nuotraukas: tai reiškia, kad toli gražu ne visos fotografijos bus tokios, kokios turėtų būti. Na o fotografuodamas pats, kad ir kaip gerai fotografuosi, gerų nuotraukų neturėsi: jose arba nebus tavęs paties, arba nuotraukos bus labai surežisuotos.

Vis dėlto kai kurie profesionalius fotoaparatus turintys žmonės fotografuoja savo malonumui, o vėliau nuotraukas parduoda. Šiais laikais tokių istorijų galima išgirsti nemažai, tad žurnale Forbes aprašoma Jasono Stitto patirtis - nėra kažkuo išskirtinė, tačiau skatinanti išbandyti fotografijos galimybes.

Prekyba nuotraukomis

Skaitmeniniai fotoaparatai pavertė vartotojus armija fotografų mėgėjų, kurių dauguma savo nuotraukas talpina socialiniuose tinkluose. Bet ar iš jų uždirba? J.Sittas – taip. Jis vienas tūkstančių fotografų mėgėjų, žinančių, kaip iš savo brangaus hobio gauti finansinės naudos.

Grafikos dizaineris J.Stittas taip verslauti pradėjo 2003-aisiais, kai keletą nuotraukų iš savo medaus mėnesio Havajuose jis nusiuntė iStockphoto.com, dukterinei Getty Images kompanijai.

Šiandien jis kasdien nufotografuoja po kelis šimtus kadrų savo namų studijoje Pietų Kalifornijoje, o atrinkęs geriausias nuotraukas siunčia jas Shutterstock.com. Anot jo, pardavinėti nuotraukas „darosi panašiai, kaip dirbti visu etatu normaliame darbe“.

Ir ne veltui. Nuotraukų pardavinėjamas – velniškai geras verslas. Pernai interneto nuotraukų kompanija iStock fotografams, atsiuntusiems savo darbus, išmokėjo 20 mln. 900 tūkst. JAV dolerių. 2006 m. tokį internetinį nuotraukų verslą pradėję Getty Images per metus fotografams išmokėjo 50 mln. JAV dolerių. Visai neseniai ši kompanija buvo parduota San Franciske įsikūrusiai privataus kapitalo įmonei „Hellman & Friedman“ už 2,4 mlrd. JAV dolerių.

Paleisdami savo nuotraukas į internetinę erdvę stebėtinai mažai žmonių iš to bando užsidirbti. Kaip rodo JAV atlikti vartotojų tyrimai, dauguma tiesiog nežino apie tokias galimybes. Tik ketvirtadalis iš 1 tūkst. apklaustųjų sakė girdėję apie fotografijų pardavinėjimą internete. Vis dėlto dauguma jų sakė bijantys ir abejojantys, ar yra pakankama teisinė sistema, leidžianti pardavinėti nuotraukas ir video internete.

Iš tiesų nuotraukos, video ar audio įrašai yra turinys, kurį žmonės arba kompanijos gali licencijuoti ir pirkti. Autorių darbus saugo autorystės teisė, tačiau kalbant apie skaitmeninį meną, viskas dar paprasčiau sutvarkoma, negu norint prisikirti sau seno filmo ar popierinio dokumento autorystę.

Vartotojams nuotraukos internete yra parduodamos dažniausiai mažiau negu už dolerį. Kaina daugeliu atvejų priklauso nuo nuotraukos kokybės ir dydžio. Kai žmogus nusiperka nuotrauką, jam suteikiama „karališka laisvė“ – tai reiškia, kad jis gali nuotrauką naudoti kur tinkamas (šis žurnalo Forbes teiginys nėra visiškai teisingas, nes internetu perkant nuotraukas būtina pasigilinti ir į licenzijos sąlygas, nuo kurių kaina gali gerokai skirtis tai pačiai nuotraukai - red.pastaba).

„Kai mes pirmą kartą (2000 m.) pradėjome, žmonės galvojo, kad mes kvailiai“, – sako iStock vykdančioji direktorė Kelly Thompson. „Dabar mes turime 3,5 mln. užsiregistravusių vartotojų ir kiek daugiau negu milijoną, kurie mums moka pinigus. Tai kur kas daugiau, negu didžioji dalis žmonių galėjo pagalvoti, kai internetinė fotografijos rinka startavo“, – sako ji.

Manoma, kad didžiąją dalį iStock sėkmės nulėmė paprasta sistema. „Mes pastebėjome, kad žmonės nėra pikti. Viskas labai panašiai, kaip su iTunes: jei viskas paprasta ir įkandama, žmonės neprieštarauja už tai sumokėti“, – sako K.Thompson.

Tačiau iStock ne vieninteliai užsiimantys tokiu verslu. Savo nuotraukas galite parduoti taip pat Dreamstime.com, Shutterpoint.com ir Stockshop.com.

Jonas Oringeris 2003-iaisiais įkūrė Shutterstock.com kaip skaitmeninę savo darbų saugyklą. Nuo to laiko svetainė išaugo iki daugiau negu 4 mln. nuotraukų. „Mūsų nuotraukomis naudojasi nedidelės kompanijos, norinčios vaizdų brošiūroms ir savo interneto svetainėms. Matėme savo nuotraukų ant lentų ir autobusų“, – sako J.Oringeris.

Verslininko tvirtinimu, kol kas nėra labai daug menininkų, parduodančių savo darbus, tačiau jų skaičius gali išaugti artimiausiu metu. Shutterstock fotografams moka po 25 JAV centus už atsiųstą nuotrauką ir dar daugiau, jeigu nuotrauka yra dažnai atsisiunčiama vartotojų. Yra ir tokių žmonių, kurie per mėnesį siųsdami nuotraukas užsidirba ir 10 tūkst. JAV dolerių.

J.Stittas dar tokio lygio nepasiekė, tačiau jis yra puikus pavyzdys, kaip iš papildomo darbo, o gal tiesiog hobio, galima užsidirbti. Jis prisimena, kad daugiausiai jam uždirbo viena pirmųjų jo nusiųstų nuotraukų, kurioje nufotografuota jo žmona Ruth, sėdinti saulės atokaitoje su šiaudine skrybėle. Ši nuotrauka buvo nusipirkta daugiau nei 3,5 tūkst. vartotojų.

„Daugelį dalykų aš tiesiog padarau, o paskui sukryžiavęs pirštus laikau, kad nuotraukas pirktų. Šiandien nufotografavau modelį, gulinčią tarp guminukų. Pažiūrėsime, kaip seksis nuotraukas paduoti“, – sako J.Sittas.

Gal tokia veikla užsiimate ar bandėte užsiimti ir Jūs?

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Pinigų karta

Komentarai (26)