Suomija turi skubiai aktyvuoti NATO „planą B“. Baltijos šalys čia irgi gyvybiškai svarbios ()
Jei Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus, Suomijai gali būti labai šalta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taip tokią galimybę vertina tarptautinės politikos ekspertas ir „Nordic West Office“ generalinis direktorius Risto E. J. Penttilä, rašo žurnalistas Joonas Lehtonenas.
R. Penttilä mano, jog „gana tikėtina“, kad D. Trumpas laimės kitų metų rinkimus. Jis taip pat nedrįsta daug spėlioti apie to pasekmes, išskyrus tai, kad D. Trumpas bet kokiu atveju bus nenuspėjamas.
Bet kuriuo atveju JAV prezidento sprendimai dar stipriau nei anksčiau paveiks Suomiją dėl jos narystės NATO. D. Trumpas žinomas kaip NATO kritikas, kuris norėtų sumažinti JAV vaidmenį atsakingoje aljanso pozicijoje.
„Man nerūpi NATO“, – kartą yra tvirtinęs D. Trumpas.
R. Penttilä teigimu, blogiausias Suomijos scenarijus būtų, jei D. Trumpas paspartintų savo politiką „Amerika pirmiausia“ ir dar tvirčiau atsuktų nugarą NATO.
Pirmą kartą būdamas prezidentu D. Trumpas net užsiminė, kad iš viso išves JAV iš NATO. Buvęs jo patarėjas Johnas Boltonas vėliau perspėjo, kad per galimą antrąją kadenciją D. Trumpas gali įvykdyti savo grasinimą.
„Taip, taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad JAV padarytų dramatiškų dalykų“, – komentavo R. Penttilä.
„Manau, mažai tikėtina, kad [JAV] pasitrauktų iš NATO, bet tiesiog perkeltų resursus ir dėmesį į Aziją, o tai yra beveik tas pats.“
Dėl to Europa, Šiaurės šalys ir Suomija turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, sako R. Penttilä. Anot jo, tam jau turėtų būti ruošiamasi.
„Yra trys svarbūs dalykai, iš kurių pirmasis – kad tavo šalies gynyba būtų tvarkinga. Antras numeris – sukurti kiek įmanoma stipresnį Šiaurės šalių bloką tiek ES, tiek NATO. Trečias yra JEF bendradarbiavimas, kuriam vadovauja Didžioji Britanija ir kuris apima Nyderlandus, Baltijos šalis ir Šiaurės šalis.“
R. Penttilä augantį Šiaurės šalių bendradarbiavimą pavadino „planu B“, atsarginiu planu. Todėl praktikoje blėstantis JAV susidomėjimas būtų užlopytas sustiprinus kaimyninių šalių gretas.
Kita vertus, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikėjosi, kad kariniame aljanse neatsiras tokių perversmų. R. Penttilä iš dalies stebisi J. Stoltenbergo kalbomis.
„NATO viduje jokių pasienio tvorų nestatome. Mes stipriname savo ekonomiką ir karinius pajėgumus, kad galėtume būti geresnė NATO narė. Suprantu, kad Sovietų Sąjunga 1930-aisiais pasisakė prieš Šiaurės šalių bloką, bet sunkiau suprasti, kodėl NATO dabar pasisako prieš jį.“
R. Penttilä teigimu, užsienio ir saugumo politikai būdinga kalbėti viena, o daryti kita. Suomija turėtų iš dalies slapta aktyvuoti „planą B“ ir teisingai žaisti savo „diplomatinį žaidimą“.
„Tai turi būti daroma sumaniai ir turime įtikinti visus, kad stipri Šiaurė yra naudinga Europai, JAV ir transatlantiniams santykiams“, – sako jis.
