Ankstų gruodžio 27-osios rytą iš Vilniaus geležinkelio stoties pajudėjo pirmasis tarptautinio maršruto Vilnius–Ryga–Vilnius traukinys. Skelbiama, kad šis maršrutas susisiekimą tarp dviejų Baltijos šalių sostinių padarys patogesnį. Bet ar traukinys gali pranokti automobilį? Vos tik jis pajudėjo nuo perono, į lenktynes iki Rygos traukinių stoties automobiliu leidosi ir keliautojas Vitoldas Milius.

Geriausias palyginimas – lenktynės

6:30 val. ryte iš Vilniaus stoties išvyko pirmasis keleivinis traukinys į Rygą. Ta pačia kryptimi su iš tinklo įkraunamu hibridiniu modeliu „Ford Kuga“ išdūmė ir V. Milius. Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius jau ne kartą automobiliais lenktyniavo su įvairiu visuomeniniu transportu.

Žinomas keliautojas varžėsi su maršrutu Vilnius–Klaipėda kursuojančiu traukiniu, iš Vilniaus į Palangą skridusiu lėktuvu, iš Kauno į Nidą keleivius plukdžiusiu laivu „Raketa“. Atidarius naują traukinių maršrutą į Rygą, žurnalistas negalėjo praleisti progos parungtyniauti ir šioje distancijoje.

„Man visuomet įdomu palenktyniauti automobiliu su kokiu nors kitokiu transportu. Vieni galbūt nė nedvejos ir važiuos traukiniu, kitų nepersodinsi kitur iš automobilio. Bet kai kurie svarstytų, kas greičiau, kas labiau apsimoka, yra įvairių kriterijų, kuriuos smalsu palyginti“, – sako V. Milius.

Nuo stoties iki stoties

Traukinys iš Vilniaus į Rygą nuo šiol kursuoja kiekvieną dieną. Nuo Vilniaus geležinkelio stoties jis iki Latvijos sostinės nuvažiuoja per maždaug 4 val. ir 15 min. Numatomas galutinis sustojimas Rygoje – 10:43. Bilieto kaina asmeniui – 24 eurai keliaujant antrąja klase ir 34 eurai – pirmąja klase.

Lygiai 6:30 val. iš Lietuvos sostinės geležinkelio stoties Rygos link automobiliu patraukė ir V. Milius. Svarbiausi klausimai, į kuriuos jis norėjo rasti atsakymus lenktynėse: kas greičiau, pigiau ir patogiau?

Žurnalistas išvažiavo su įkraunamojo hibrido pavarą turinčiu modeliu „Ford Kuga“. Automobilyje šalia vidaus degimo variklio sumontuota ir 14,4 kWh talpos baterija, leidžianti jam daugiau nei 50 km įveikti vien elektros energija. Tiesa, starto metu baterija nebuvo visiškai įkrauta, nes nemaža dalis energijos buvo sunaudota kelionei iš namų iki stoties.

V. Milius pažymi, kad retas keliauninkas gyvena stotyje ar šalia jos, dažniausiai automobiliu kelionė tikslo link prasideda tiesiai iš namų, tačiau šį kartą jis norėjo palenktyniauti su traukiniu tiesiogiai.

Laimėjo automobilis

Vitoldas visą kelią važiavo laikydamasis Kelių eismo taisyklių, vieną kartą sustojo degalinėje, ten nusipirko kavos. Skaičiavo, kad joje užtruko apie 10 minučių. Jis į Rygos traukinių stotį atvyko 10:05 ir pasistatęs automobilį nuėjo prie perono laukti traukinio. Šis į Rygos geležinkelio stotį atvyko tiksliai pagal grafiką: 10:43. Taigi Vitoldas su „Ford Kuga“ traukinį aplenkė 38-iomis minutėmis.

„Važiavome praktiškai be jokių trukdžių, oras geras, „Via Baltica“ kelio remontas ties Pasvaliu – į pabaigą, tad stoviniuoti prie šviesoforų nebereikia, taip pat nemažai laiko leido sutaupyti naujai atidarytas Kekavos aplinkkelis šalia Rygos“, – tobulėjančia kelių infrastruktūra tarp Baltijos šalių sostinių džiaugėsi vairuotojas.

Kalbant apie ekonomiją, tai kelionės automobiliu kaina buvo labai panaši į traukinio bilietą. „Ford Kuga“ su įkraunamojo hibrido pavara kelyje iki Rygos naudojo 6,7 litro degalų 100 km, keliauninkas degalams išleido 28 eurus. Tuo tarpu vienas bilietas iš Vilniaus į Rygą antrąja traukinio klase kainuoja 24 eurus. Pirmąja – 32.

Ar traukiniu tikrai pigiau?

Važiuoti vienam traukiniu šiek tiek pigiau, tačiau jei atsiranda dar bent vienas keleivis – matematika keičiasi. Išlaidas automobilio degalams galima dalinti, o keliaujant traukiniu bilietų kainos dauginasi:  jei kelionė vienam asmeniui traukiniu į vieną pusę atsieina 24 eurus, tai dviem – 48 eurus, trims – 72, o keturiems – jau beveik 100 eurų. Jei Vitoldas būtų važiavęs su dar trimis kolegomis, kiekvienam degalai būtų kainavę vos po 7 eurus.

„Taip pat reikėtų įskaičiuoti ir kitą viešąjį transportą. Juk iki traukinių stoties reikia kažkaip nusibelsti. Ar su viešuoju transportu, ar su taksi, o tai kainuoja. Taip pat ir atvažiavus į Rygą: jei tikslas yra centre ir pasiekiamas pėsčiomis – smagu. Jeigu kur nors toliau – vėlgi teks papildomai mokėti už viešąjį transportą. O automobilis važiuoja tiesiai iš ten, kur esate jūs, ir tiesiai ten, kur jums reikia“, – privalumus vardija V. Milius ir prasitaria, kad automobiliai jį labiausiai žavi būtent dėl laisvės pojūčio.

Rygoje savo „Ford Kuga“ jis galėjo ne tik nuvažiuoti kur panorėjęs, bet ir bet kada patraukti namų link. Tuo tarpu traukinys iš Rygos į Vilnių išrieda 15:28 val.

Susitvarkius reikalus anksčiau, teks laukti, o pavėlavus – pirkti autobuso bilietą arba nakvoti ir laukti kitos dienos popietės. Vis dėlto traukinys, pasak V. Miliaus, turi vieną nemažą pranašumą prieš automobilį: jo nereikia vairuoti.

„Yra patyrusių vairuotojų, kuriems nuvykti iki Rygos ir atgal – jokių problemų, netgi vienas malonumas. Tačiau nemažai tokių, kuriuos ilgos kelionės išvargina. 4 valandos prie vairo vykstant kelio darbams, riedant paskui sunkųjį transportą tikrai labai nukamuos. O traukinyje gali atsipalaiduoti, išsitraukti kompiuterį, per tą laiką nemažai darbų pasidaryti, kas vairuojant – neįmanoma“, – traukinio privalumus pateikia keliauninkas.

Komentarai (3)