Taisyklės, rašytos krauju. Skaudžiausios aviakatastrofos pasaulyje, pakeitusios aviaciją amžiams ()
Kelionės lėktuvu yra viena iš saugiausių susisiekimo formų ir ja kasdien naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje, tačiau, prireikė daubybės metų ir, deja, žmonių aukų, kad būtų sukurti ir įgyvendinti būtini aviacijos saugumo pakeitimai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujausiais skaičiavimais, kasdien pasaulyje atliekama daugiau nei 100 000 skrydžių. Šis skaičius apima visų tipų skrydžius, įskaitant keleivinius, krovininius ir karinius skrydžius. Kita vertus, maždaug 12 milijonų keleivių kasdien saugiai nuskraidinami į jų kelionės tikslus. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) prognozuoja, kad kitais metais pasaulio oro linijos perskraidins 4,7 mlrd. keleivių – tai visų laikų rekordas.
IATA duomenimis, beveik pusė žmonių kelionių įpročių grįžo į priešpandeminį lygį. Trečdalis apklaustųjų teigia dabar keliaujantys dažniau, tačiau tik 18 % teigia vis dar keliaujantys rečiau.
Saugiausia 2023 metų aviakompanija pripažinta Australijos oro bendrovė „Qantas“. Ji buvo įkurta 1920 m. ir taip pat yra seniausia ir labiausiai patyrusi oro linijų bendrovė pasaulyje. „Hawaiian Airlines“, veikianti nuo 1929 m., taip pat yra viena saugiausių oro vežėjų, kuri gali pasigirti, kad per beveik šimtą gyvavimo metų nepatyrė nė vienos lėktuvo katastrofos.
Kol kas 2017-ieji laikomi saugiausiais metais aviacijos istorijoje, kai nebuvo nė vienos lėktuvo katastrofos. Tačiau rizika žūti lėktuvo katastrofoje JAV ar Europoje išlieka maža – maždaug viena iš 29 mln.
|
Reikia pažymėti, kad pirmoji nelaimė aviacijos istorijoje įvyko 1908 metų rugsėjo 17 dieną JAV, Vajomingo valstijoje, per lėktuvo parodomąjį skrydį. Pilotas Orville'as Wrightas, kuris kartu su broliu Wilburu yra vienas iš aviacijos pradininkų, buvo sunkiai sužeistas, o vienas iš šio skrydžio stebėtojų ant žemės žuvo.
Tarptautinė civilinės aviacijos diena minima nuo 1996 metų gruodžio 7 d. Jos tikslas – sukurti ir stiprinti supratimą apie civilinės aviacijos svarbą ir jos prieinamumą pasaulio raidai.
„National Geographic“ pažvelgia į liūdnai pagarsėjusias lėktuvų katastrofas, kurios amžiams pakeitė aviaciją.
Pirmoji nelaimė su daugiau nei šimtu aukų
1956 m. birželio 30 d. danguje virš Didžiojo kanjono Arizonoje susidūrė du lėktuvai, pakilę iš Los Andželo tarptautinio oro uosto. „United Airlines“ lėktuvas skrido į Čikagą, o „Trans World Airlines“ lėktuvas – į Kanzą Sitį. Po susidūrumo pirmasis lėktuvas rėžėsi į kanjoną, o antrasis – į skardį.
Susidūrimas nusinešė 128 abiejų lėktuvų keleivių ir įgulos narių gyvybes, todėl tai pirmoji oro katastrofa istorijoje, per kurią žuvo daugiau nei šimtas žmonių. Buvo nedelsiant pradėtas nelaimės priežasčių tyrimas. Atskleista, kad susidūrimas įvyko kontrolierių „nekontroliuojamoje“ oro erdvėje. Tuo metu lėktuvų pilotų pareiga buvo laikytis saugaus atstumo vienas nuo kito, su kuo jie akivaizdžiai nesusidorojo.
Tapo aišku, kad reikia keisti skrydžių valdymo sistemą ir ją modernizuoti. Tai kainavo milžinišką sumą tiems laikams – 250 milijonų JAV dolerių. Praėjus dvejiems metams po tragedijos, buvo sukurta ir JAV Federalinė aviacijos agentūra (FAA), kuri prižiūri oro eismo saugumą Amerikos oro erdvėje.
Naujas požiūris į orlaivių įgulų mokymą
1978 m. gruodžio 28 d. „United Airlines“ lėktuvas, artėjantis prie Portlando, Oregono valstijoje, su 181 keleiviu valandą skraidė ratais netoli oro uosto, o skrydžio įgula veltui bandė išspręsti važiuoklės problemą.
Nors lėktuvo inžinierius perspėjo apie sparčiai mažėjančias degalų atsargas, kapitonas, vėliau vieno tyrėjo apibūdintas kaip „įžūlus“, per ilgai laukė, kol pradės leistis. Lėktuvui baigėsi degalai ir jis sudužo, žuvo 10 žmonių.
Dėl to „United Airlines“ pakeitė savo mokymo procedūras, nutoldama nuo tradicinio hierarchinio oro linijų požiūrio, kai kapitonas turi paskutinį žodį. Vietoj to jos pabrėžė komandinį darbą ir bendravimą tarp įgulos narių ir nuo tada tapo aviacijos pramonės standartu.
Tęsinys kitame puslapyje:
Mirtingiausia nelaimė aviacijos istorijoje
Mirtingiausia nelaimė civilinės aviacijos istorijoje įvyko ne ore, o ant žemės. 1977 metų kovo 27 dieną Ispanijos Tenerifės saloje Los Rodeos oro uoste susidūrus dviem keleiviniams lėktuvams „Boeing 747“ žuvo 583 žmonės.
Smūgio ir vėlesnio gaisro metu žuvo visi Nyderlandų oro linijų bendrovės KLM lėktuve buvę žmonės ir dauguma JAV „Pan Am“ keleivių. Lėktuvo priekinėje dalyje buvęs 61 keleivis per nelaimę išgyveno.
Tyrimas atskleidė, kad nelaimės dieną Gran Kanarijos oro uoste buvo gauta pranešimų apie bombos grėsmę, todėl visi lėktuvai buvo nukreipti į gerokai mažesnį Los Rodeaso oro uostą. Oras tą dieną taip pat buvo gana prastas, dėl rūko matomumas gerokai pablogėjo tiek pilotams, tiek dispečeriams.
Tačiau pagrindinė nelaimės priežastis buvo KLM piloto sprendimas kilti, klaidingai manant, kad buvo duotas skrydžių vadovų leidimas kilti. Pažymėtina, kad aviakompanija pripažino savo piloto kaltę ir sutiko išmokėti kompensaciją žuvusiųjų artimiesiems.
Ši nelaimė turėjo didelį poveikį aviacijos pramonei, nes pabrėžė standartizuotos frazeologijos naudojimo radijo ryšiu tarp pilotų ir dispečerių svarbą.
Oro nelaimė, po kurios pagerėjo priešgaisrinės saugos kokybė
1983 m. birželio 2 d. „Air Canada“ skrydžio keleiviai pastebėjo, kad iš tualeto sklinda dūmai. Lėktuvas tuo metu skrido iš Dalaso (JAV) į Torontą (Kanada). Netrukus kabiną visiškai užpildė tiršti, juodi dūmai.
Nors pilotas dėl dūmų vos įžvelgė valdymo pultą, jam pavyko nuleisti lėktuvą Sinsinačio oro uoste. Tačiau netrukus orlaivio kabina užsiliepsnojo, ne visi spėjo išlipti. Iš 46 lėktuve buvusių žmonių 23 žuvo.
Dėl to pagal reglamentus buvo reikalaujama, kad orlaivių tualetuose būtų įrengti dūmų detektoriai ir automatiniai gesintuvai. Per penkerius metus visuose reaktyviniuose laineriuose buvo įrengti ugniai atsparūs sluoksniai ant sėdynių pagalvėlių, taip pat avarinis apšvietimas ant grindų, kad keleiviai galėtų ištrūkti iš orlaivio tirštuose dūmuose. Pažymėtina, kad po 1988 metų pagaminti lėktuvai turi ir ugniai atsparesnių vidaus apdailos medžiagų.
Dingusio lėktuvo paslaptis
2014 metų kovo 8 dieną iš radarų ekranų dingo „Malaysia Airlines“ lėktuvas, kuris iš Kvala Lumpūro tarptautinio oro uosto į Kinijos sostinės Pekino oro uostą skraidino 239 žmones. Praėjus beveik dešimtmečiui, tai tebėra diddžiausia aviacijos paslaptis.
Svarbiausias neatsakytas klausimas yra tai, kodėl lėktuvo atsakikliai buvo išjungti, dėl to reaktyvinis lėktuvas buvo beveik nematomas. Lėktuvas pakeitė kursą ir pasuko į pietus. Kai kurie ekspertai mano, kad jis galėjo skristi autopilotu iki septynių valandų, kol baigėsi degalai ir nukrito į Indijos vandenyną. Kadangi nėra nepaneigiamų įrodymų apie nelaimės priežastis, kilo daug teorijų apie tai, kas atsitiko, įskaitant tyčinį įgulos nario ar keleivio sabotažą.
Viena aišku: lėktuvas būtų surastas, jei jame būtų įrengti realaus laiko sekimo įrenginiai. Po „Malaysia Airlines“ dingimo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija nurodė visoms oro linijoms įdiegti sekimo įrangą, leidžiančią tiksliau sekti lėktuvus, ypač esančius virš vandenyno. Savo ruožtu orlaivių gamintojai taip pat kuria naujos kartos „juodąsias dėžes“, kurios automatiškai plūduriuotų lėktuvui atsitrenkus į vandenį.
