„Perkelti karą į Rusijos teritoriją.“ Vakarai skelbia naują strategiją (2)
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paragino vokiečius ruoštis Rusijos invazijai į Rytų Europą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Neatmesdamas galimybės Vokietijoje įvesti privalomąją karo tarnybą, B. Pistorius sakė interviu metu leidiniui „Die Welt“:
„Turime penkerius ar aštuonerius metus, per kuriuos Vokietija turi pasivyti – ginkluotomis pajėgomis, pramone ir visuomene. Šiuo metu Rusijoje V. Putinas žymiai padidina ginklų gamybą. Dūmos sprendimu jos augimas sieks daugiau nei 60 procentų“.
Vokietijos gynybos ministro teigimu, į Rusijos grasinimus Baltijos šalims, Sakartvelui ir Moldovai reikėtų žiūrėti itin rimtai.
„Tai ne tik žvanginimas kardais“, – pabrėžė B. Pistorius. „Su bet kokia Rusijos invazija į Europą pagrindinis atsakomųjų veiksmų vaidmuo guls ant Vokietijos, kuri kartu su Prancūzija ir Lenkija ketina sukurti Veimaro karinį trikampį Paryžius-Berlynas-Varšuva, pečių.
Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos (BND) atstovai taip pat perspėjo Bundestago narius, kad V. Putinas puls Baltijos valstybes.
Vokietijos užsienio santykių tarybos vadovo pavaduotojas Christianas Mellingas mano, kad galimybės langas Rusijos puolimui atsivers vos tik Kremliui nuspręndus, kad Baltijos šalių okupacija gali būti sėkminga.
„Nėra jokių abejonių dėl V. Putino motyvacijos, – sako Ch. Mellingas. – Jo istorinio mąstymo kategorijos remiasi analogijomis su Rusijos imperija ir Stalino laikų Sovietų Sąjunga. Šiuo požiūriu Rusija ir toliau egzistuoja už savo sienų. Tai yra, kur kada nors gyveno rusai arba kur valdė Rusijos imperija ar SSRS. V. Putinas nepripažįsta sienų, kurios susiformavo po Sovietų Sąjungos žlugimo“.
Juliuszo Mersztewskio dialogo centro vadovas Lukaszas Adamskis, portalo „haqqin.az“ prašymu komentuodamas Vokietijos gynybos ministro perspėjimus, teigė, kad Berlyno politika Europos saugumo apsaugos klausimu šiuo metu radikaliai pertvarkoma.
„Faktas tas, kad Vokietija ekonomiškai yra galingiausia valstybė Europos Sąjungoje ir ilgą laiką NATO karinę mašiną naudojo kaip „laisvą vairuotoją“, – pažymėjo L. Adamskis. – Vokiečiai pastaraisiais metais nevykdo savo įsipareigojimo gynybos reikmėms ir Bundesvero modernizavimui panaudoti du procentus BVP. Visa išlaidų našta krito ant JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados ir daugelio ES šalių pečių. Nepaisant milžiniško Vokietijos Federacinės Respublikos ekonominio potencialo, Bundesveras turi gana silpną armiją, o Vokietijos nacionalinis saugumas užtikrinamas daugiausia Lenkijos ir Prancūzijos sąskaita. O dabar B. Pistorius priverstas bendrapiliečiams aiškinti, kad susiklosčiusi situacija reikalauja didinti kariuomenės ir ginklų gamybos finansavimą. Pacifizmo laikai jau praeityje, o Europai gresia realus V. Putino Rusijos puolimo pavojus.
Pasak lenkų politologo, vyriausybė Berlyne ruošia visuomenę tam, kad Vokietija gynybai skirs ne tik du procentus BVP, kaip to reikalauja NATO sąjungininkai, bet kur kas daugiau. Nes jei JAV dėl kokių nors priežasčių sustabdys karinę paramą Kyjivui, tai V. Putinas galės pasiekti bent dalį savo tikslų Ukrainoje. Ir, be jokios abejonės, norės „išbandyti“ NATO 5 straipsnio, pagal kurį vienos Šiaurės Atlanto aljanso šalies puolimas reiškia viso bloko puolimą, stiprumą.
„Pavyzdžiui, Rusija gali atakuoti Baltijos šalis įprastine ginkluote, kur kokie „žalieji žmogeliukai“ per kelias dienas gali sukurti Latvijos Liaudies Respubliką“, – mano L. Adamskis. – Metodas pasiteisinęs, belieka jį išbandyti Rytų Europoje. Ir šiuo atveju Vokietija pagal NATO 5 straipsnį atsidurs karo su Rusija padėtyje“.
Lukaszas Adamskis mano, kad Europos Sąjunga yra pajėgi efektyviai kovoti ir nugalėti Rusiją net be JAV ir Didžiosios Britanijos. Pasak jo, ES ekonominis potencialas, susijęs su gynybos poreikių tenkinimu, yra keliasdešimt kartų didesnis nei Rusijos, o demografiškai Europos Sąjunga keturis kartus didesnė už Rusijos Federaciją.
„Bet problema ta, kad Europa yra taiką mylinti demokratinė asociacija, kurios teritorijoje nuo 1945 m., išskyrus gerai žinomus įvykius buvusioje Jugoslavijoje, nebuvo karų“, – sako politologas. – O Rusija yra konsoliduota pusiau totalitarinė valstybė, kurioje visus sprendimus priima siauras žmonių ratas. Bet kokio karo rezultatus lemia ne tik gynybos ir žmogaus galimybių skirtumas, bet ir noras juos panaudoti. Pacifistinė Vokietijos visuomenė nepritarė karinėms išlaidoms skirti tiek pinigų, kiek reikalavo NATO sąjungininkai. Tačiau dabartinė situacija verčia Vokietijos visuomenę radikaliai persvarstyti savo ginklų gamybos politiką ir tiekimo į kitas šalis sąlygas“.
Lenkijos ekspertas pažymi, kad kol Rusija yra įklimpusi Ukrainoje, ES turi keletą metų paruošti visus reikiamus karinius išteklius.
„Šiuo metu niekas nerodo, kad V. Putinas būtų pasiryžęs atidaryti antrąjį frontą ir įsiveržti į Europą“, – sakė L. Adamskis. – V. Putinui tai būtų savižudybė. Tačiau tai nereiškia, kad Rusijos prezidentas atsisakė Rytų Europos demilitarizavimo idėjos, kaip jis reikalavo ultimatume Vakarams, pateiktame prieš invaziją į Ukrainą. Todėl ES aktyviai ruošis atremti Rusijos agresiją.
