17 000 000 000. Japonijos megamonstras viduryje vandens. Žlugimas 2056-aisiais (Video) ()
Remiantis skaičiavimais, Kansai oro uosto istorija baigsis iki 2056 m., kai po juo esanti dirbtinė sala nugrims. Pats oro uostas stovi ant dirbtinės žemės, kuri atrodo kaip kempinė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kansai tarptautinis oro uostas aptarnauja Japonijos miestą Osaką, jis buvo pastatytas 1994 metais to paties pavadinimo įlankoje ant dviejų dirbtinių salų. Oro uostas kainavo stulbinančius 17,4 milijardų eurų. Bet dabar pamažu grimzta į dugną. Apie tai rašo „The Daily Express“.
Oro uostas pamažu grimzta ir jau nuskendo beveik 12 metrų, tačiu iki šiol juo naudojasi visos didžiausios Japonijos avialinijos, skraidančios visoje Azijoje: „Nippon Airways“, „Japan Airlines“ ir „Nippon Cargo Airlines“.
Jį suprojektavę inžinieriai manė, kad konstrukcija laikui bėgant šiek tiek nugrims, bet tikėjo, kad po maždaug 50 metų grimzdimas stbilizuosis ties 4 metrų riba virš vandens – minimalaus aukščio, leidžiančio išvengti potvynių.
Tuo pačiu metu vanduo pasiekė maksimalų lygį po šešerių metų nu statybų pabaigos. Užtvankai pakelti išleista apie 136 milijonai eurų, tačiau kai kurie inžinieriai mano, kad problema turėjo būti išspręsta kur kas anksčiau.
Skaičiuojama, kad Kansai oro uosto istorija baigsis iki 2056 m., kai dalis dviejų dirbtinių salų nugrims daugiau nei 5 metrus žemiau jūros lygio. Pats oro uostas pastatytas ant dirbtinės žemės, kuri atrodo kaip kempinė.
Kad tokia dirbtinė konstrukcija atlaikytų didžiulį svorį, pavyzdžiui, oro uosto pastatą, žemė, kurioje planuojamos būsimos statybos, supilama sausa ir tanki. Taigi ji tampa tinkamu pagrindu. Norėdami tai padaryti, statybininkai pusantro metro virš jūros dugno išpylė smėlį, o tada įrengė 2,2 milijono vertikalių vamzdžių, kurių skersmuo buvo apie 0,4 metro.
Vamzdžiai buvo tvirtinami molyje, užpilti smėliu – jis sugeria drėgmę iš aplinkinio grunto ir po juo esančių sluoksnių. Tada dugnas sutvirtintas papildomu žemės sluoksniu ir pastatyta užtvanka. Siekiant apsaugoti oro uostą nuo vandens po keleivių terminalu, buvo kasamos tranšėjos, po hidrauliniais kėlikliais dedamos plokštės, etapais keliamos kolonos.
Nepaisant viso to, tikėtina, kad oro uostas ir toliau skęs. Inžinieriams rūpi ne tiek potvynių greitis, kiek tai, kad Kansai paviršius nebėra vienodas – ir kai kurios pusės nuskęs greičiau nei kitos. Remiantis skaičiavimais, oro uosto vidurys skęsta greičiau nei pakraščiai. Vis dar naudojamas Kansai jungia Osaką, trečią pagal dydį Japonijos miestą, su likusiu pasauliu.
