Putino taikinyje - Švedija. Atskleidžiama, kur rusai smogtų pirmiausia (1)
Švedija Rusijos puolimą laiko galimu – švedų kariuomenė pasiruošusi ginti Laplandiją.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedija vis dar susirūpinus dėl galimo karo ir jo padarinių. Panika dėl karo vakarinėje kaimynėje išplito po to, kai šalies gynybos pajėgų vadas Micaelis Bydénas paragino piliečius ruoštis karui.
„Aftonbladet“ leidinio kalbinti ekspertai dabar vertina, kaip galimas karas paveiktų švedų kasdienybę.
Buvęs Švedijos nacionalinės gynybos akademijos direktorius generolas majoras Karlis Neretnieks prognozuoja, kad priešas bandytų nutraukti Švedijos telekomunikacijų ryšius ir elektros linijas. Anot jo, tam reikėtų ruoštis, kaip tai padarė Ukraina.
„Mes labai atidžiai sekame Ukrainą“, – sako jis „Aftonbladet“.
Švedijos laikraštis taip pat spėlioja, kur smogs priešas pirma. K. Neretnieks mano, kad pirmųjų smūgių sulauks Gotlandas, pietinės Švedijos dalys, Blekingė ir Skonė.
Jis mano, kad Rusija bando plėtoti oro gynybą ir plėsti oro gynybos zoną aplink Murmanską, kur dislokavo branduolinius povandeninius laivus.
„Nacionalinės sienos ten gana neįdomios“, – sako jis.
K. Neretnieks pabrėžia, kad karinės operacijos būtų nukreiptos į Švedijos sostinę galimos karo situacijos pradžioje. Šios užduotys būtų skiriamos, pavyzdžiui, diversantų grupėms ar išsilaipinimo pajėgoms, kurios nusileistų Stokholmo administraciniame kvartale.
„Grynai kariniu požiūriu Stokholmas neįdomus, nebent ta prasme, kad jei pavyktų užimti vyriausybę, tuomet užkariauti Švediją būtų lengviau“, – sako jis.
Tačiau K. Neretnieks pabrėžia, kad pietinė ir šiaurinė Švedijos dalys būtų pagrindiniai potencialaus priešo taikiniai. Kitas „Aftonbladet“ kalbintas ekspertas dėmesio centre taip pat laiko šiaurines Švedijos dalis ir Suomiją.
„Šiaurės pusrutulis turi didelę strateginę karinę, ekonominę ir komunikacijos vertę“, – sako kapitonas Stefanas Lundqvistas, Švedijos nacionalinio gynybos universiteto karo mokslų tyrinėtojas.
„Skandinavija tampa laipteliu tarp žemyninės Europos ir Arkties regiono.“
Pasak S. Lundqvisto, Rusija nori visiškai kontroliuoti Murmansko sritį ir Kolos pusiasalį. Vladimiro Putino apsilankymas Archangelske gruodį, kur jis pristatė du naujus branduolinius povandeninius laivus, rodo šios srities svarbą.
„Rusija nori užkirsti kelią jai kylančioms grėsmėms iš sausumos, jūros ir oro. Dėl šios priežasties ji yra suinteresuota kontroliuoti didelius Kolos pusiasalio plotus“, – sako S. Lundqvistas.
„Tai daugiausia Norvegijos, bet ir Suomijos bei Švedijos teritorijos.“
Pasak S. Lundqvisto, Arkties regionas yra viena iš priežasčių, kodėl NATO entuziastingai vertina Suomiją ir Švediją. Kadangi abi šalys yra NATO, Rusijos povandeninių laivų bazės yra per ryškų atstumą dėl galimo konflikto ateityje.
„Kai įstojame į NATO, tai jau nebe vien tik Švedijos, o viso NATO regiono gynyba“, – sako jis.
S. Lundqvistas mano, kad Rusija galėtų pradėti puolimą, kad apsaugotų Kolos pusiasalį. Jis nurodo Rusijos vadinamąją bastioninę gynybą, kuria siekiama apsaugoti strateginius branduolinius povandeninius laivus.
2019 metais paskelbtoje ataskaitoje Užsienio politikos instituto programų direktorius Harri Mikkola įvertino, kad „krizinėje situacijoje ši strategija turi rimtų pasekmių ir Šiaurės šalims“.
„Iltalehti“ lankėsi Norvegijos F-35 bazėje Ørlande 2021 m. Tuo metu norvegai manė, kad Rusija po Šaltojo karo grįžo prie savo karinės doktrinos, pagal kurią krizinėje situacijoje bandys kontroliuoti Šiaurės Norvegiją ir didelę Suomijos Laplandijos dalį.
S. Lundqvistas yra tos pačios nuomonės. Pagal Rusijos logiką Suomija ir Švedija priklauso jos priekiniam ratui naujoje pasaulio santvarkoje, kur ji pati yra didesnė ir stipresnė nei šiandien.
„Tikiu, kad dabar visiems aišku, jog Rusijai rūpi tik valdžia“, – teigia S. Lundqvistas.
