„Rusijai pervesta 181 mlrd. eurų.“ Visiškas žlugimas. Kas nutiko sankcijoms ()
Sausio 25 d. „Centenary Policy Institute“ (CPI) valdybos nariai, bendradarbiaudami kartu su advokatų kontora „TGS Baltic“, surengė uždarų durų apskritojo stalo diskusiją tema „Efektyvios sankcijos Rusijai 2024 m.: kaip nustoti finansuoti Putino karo mašiną? Diskusija vyko „Cercle Royal Gaulois“ klube, Briuselyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Diskusijos metu aptarta, kad prasidėjus karui Ukrainoje ir Europos Sąjungai (ES) netrukus įvedus ekonomines sankcijas – tai atgrasė kai kuriuos verslus nuo ryšių su šalimi agresore. Tačiau šiandien, praėjus beveik trejiems karo metams, ekspertai daro išvadą, kad esamų diplomatinių ir ekonominių apribojimų nepakanka, nes didelė dalis Europos įmonių toliau prekiauja su Rusija ir taip finansuoja kruviną karo mašiną.
„Norint išspręsti šiuos iššūkius, reikia ne tik griežtinti jau galiojančias sankcijas arba visiškai uždrausti prekybą su Rusija, bet ir ieškoti kitų būdų, kurie padėtų išnaudoti dabartinę situaciją ir efektyviau remti Ukrainą“, – teigė CPI įkūrėjas ir diskusijos moderatorius Paulius Kunčinas.
Pagrindinis diskusijos Briuselyje tikslas buvo aptarti ir pasiūlyti sprendimą, kaip Europai nustoti finansuoti Putino karo mašiną.
Dabartinės sankcijos – Rusijai nereikšmingos
Iš dabartinės geopolitinės situacijos galima spręsti, kad sankcijos Rusijos karo ekonomikai neturėjo reikšmingos įtakos. Nepriklausomo energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenimis, ES vis dar yra didžiausia iškastinio kuro importuotoja iš Rusijos, o sandorių vertė per metus siekia daugiau nei 181 mlrd. eurų.
Taip pat toliau sėkmingai vyksta ir prekyba su didžiuoju septynetu – galingiausiomis pasaulio šalimis, kurios kiekvienais metais Rusijos biudžetą papildo maždaug 200 mlrd. JAV dolerių, kol Ukrainos ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo išorinės pagalbos.
„Labai mažai tikėtina, kad ES įves visišką prekybos embargą Rusijai, bent jau tol, kol ji neužpuls Lietuvos ar kitos ES valstybės. Tačiau vis tiek turime galvoti, kaip šis visiškas embargas galėtų atrodyti ir stengtis įgyvendinti kuo daugiau priemonių, padėsiančių sustabdyti karą ir pagaliau įtikinti Rusiją, kad ji nebegali kelti grėsmės Europai“, – teigė „Ukraine Breaktrough Fund (UBF) (liet. – Ukrainos proveržio fondo) bendraįkūrėjas Romanas Sulzhykas ir prideda, kad su dabartinėmis sankcijomis, Rusija galės atsilaikyti neribotą laiką.
Anot diskusijoje dalyvavusio nuolatinio Lietuvos Respublikos atstovo prie ES Arnoldo Pranckevičiaus, nuo karo Ukrainoje pradžios įsigaliojo jau 12 sankcijų paketų, o iki vasario 24 d., tikėtina, turėtų įsigalioti ir 13-asis. Nepaisant to, A. Pranckevičius pripažįsta, kad sankcijų paketai turi spragų, yra priimami lėčiau nei reikėtų ir reikalauja daug atidumo ir dėmesio, siekiant, kad dvejopo panaudojimo prekės nepatektų į Rusiją.
„Šiais sankcijų paketais siekiama apriboti tranzitą ne tik per Rusiją, bet ir Baltarusiją, Azijos šalis, Pietų Kaukazo regioną ir t.t. Būtent čia stebime didžiausias spragas ir iš statistikos matome, kad dvejopo panaudojimo prekės vis tiek keliauja per šias šalis nelegaliai, patenka į Rusiją ir negalime garantuoti, kad čia nepasilieka“, – diskusijos metu kalbėjo A. Pranckevičius.
Išeitis – papildomas prekių ir paslaugų apmokestinimas
Nors kaip teigia CPI valdybos nariai absoliutus draudimas prekiauti su Rusija ir būtų palankiausias scenarijus, vis dėlto be Turkijos, Centrinės Azijos, Kinijos, Indijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) įsitraukimo šis tikslas, anot ekspertų, nėra įmanomas. Kaip tik dėl to diskusijos metu buvo aptarti keli pasiūlymai.
Pirmasis – įpareigoti visas privačias įmones dalintis informacija apie Rusijoje sumokamus mokesčius, prekybos mastus ir priklausantį turtą.
Antrasis – apmokestinti bet kokias šiuo metu iš Rusijos perkamas ar parduodamas prekes ir paslaugas bei visoms joms taikyti bendrą 5 proc. karo žalos kompensavimo įnašą, kurio lėšos būtų panaudotos Ukrainos atstatymui ir paramai.
„Jei galingiausios pasaulio šalys šiuo metu į Rusijos biudžetą sumoka apie 200 mlrd. JAV doleriū, taikant šį mokestį pavyktų surinkti apie 5-10 mlrd. JAV dolerių per metus. Šis mokestis turėtų būti taikomas ir karui pasibaigus, kad stabilios įplaukos į Europos biudžetą padėtų finansuoti Ukrainos atstatymą“, – diskusijos metu pristatydamas idėjas kalbėjo R. Sulzhykas.
Žvelgiant į tokio mokesčio teisinį įgyvendinimą, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vadovaujantysis partneris Vilius Bernatonis teigė, kad šiuo atveju itin svarbu aspektas – kad pasiūlymai dėl priemonių atkeliauja iš privataus sektoriaus, o tai eliminuoja politinės diskusijos poreikį, tad karo žalos kompensavimo įnašo įgyvendinimas – itin reali galimybė.
„Šis įnašas nėra standartinė priemonė ir pavyzdžio, kaip kas nors tokią idėją jau būtų įgyvendinęs neturime, tačiau tokiais atvejais, kai kalbame apie visos ES saugumą, apsistoti ties standartinėmis priemonėmis ir nereikėtų, mat jos dažniausiai įgyvendinamos per lėtai. Tikrai tikiu, kad su visų ES narių pagalba pradėti taikyti šį karo žalos kompensavimo įnašą yra įmanoma“, – kalbėjo V. Bernatonis.
Pradėjus taikyti 5 proc. tarifą, visi Europos verslai, parduodantys ar perkantys prekes ir paslaugas iš Rusijos būtų priversti susimokėti papilomai. Ilgainiui būtų siūloma šį tarifą didinti iki 10-15 proc., taip siekiant, kad kuo daugiau verslų nutrauktų prekybą su Rusija. Anot ekspertų, taip Rusija patirtų nuostolius.
„Tie, kas prekiauja su Rusija, pritaikius tokį įnašą, tikrai neturėtų likti nustebę. Šiandien laukiame jau 13-ojo sankcijų paketo, tad naivu būtų tikėtis, kad ilgainiui neturėsime 14-ojo ar 15-ojo, o galiausiai ir kokios nors griežtesnės priemonės“, – teigė V. Bernatonis.
Briuselyje vykusios diskusijos metu savo poziciją išsakęs buvęs Europos Parlamento generalinis sekretorius Klausas Welle taip pat paminėjo, kad EP tokią idėją galimai palaikytų net apie 80-90 proc. narių.