Skandalas JK. Vyksta karas. Kur dingo lėktuvnešiai ir naujausi F-35 (2)
JK karališkasis laivynas, galbūt vyriausybės sprendimu, savo lėktuvnešių į Raudonąją jūrą neišsiuntė. Kariškiams buvo pranešta, kad tai nepraktiška, tačiau ekspertai nurodė kitą priežastį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šalių koalicija Raudonojoje jūroje vykdo karinę operaciją smogdama Jemeno husių taikiniams. Operacijoms naudojami „Eurofighter Typhoon FGR4“ ir F/A-18E „Super Hornet“, bet ne naujausi F-35 daugiafunkciai naikintuvai, kurie sukėlė nuostabą tarp buvusių politikų ir britų kariuomenės. Apie galimas šios situacijos priežastis pasakojo „EurAsian Times“ komentatoriai.
JK nesiuntė lėktuvnešių
JK atsisakymas sausio 23 dieną išsiųsti vieną iš savo 3,5 milijardo svarų sterlingų vertės lėktuvnešių į Raudonąją jūrą sukėlė nerimą tarp buvusių gynybos ministrų ir Karališkojo laivyno vadovų, rašoma leidinyje. Jie neabejotinai apgailestavo, kad JK vis dar remiasi Karališkųjų oro pajėgų naikintuvais, skrendančiais už 4800 km nuo savo bazės Kipre, vykdydama oro antskrydžius prieš sukilėlius Jemene.
„Mūsų orlaivis panaudojo didelio tikslumo „Paveway IV“ bombas, kad smogtų į kelis taikinius dviejuose kariniuose objektuose Sanos (Jemeno sostinė) aerodromo pakraštyje“, – sakoma JK gynybos ministerijos pranešime.
Priešingai, Jungtinės Valstijos dislokavo savo lėktuvnešius regione nuo karo veiksmų Gazoje pradžios praėjusį spalį. Sausio 20 d. JAV panaudojo savo F/A-18E „Super Hornet“, pakilusius iš lėktuvnešio USS Dwight D. Eisenhower, kad surengtų antskrydį prieš husius.
Britų kariuomenės komentarai
Tačiau bangūs JK karalienės Elžbietos klasės lėktuvnešiai, neva sukurti tam, kad JK galėtų kontroliuoti jūras, liko Portsmute. Be to, nė vienas laivas nepriartėjo prie kovos zonos nuo pat kolacijos suformavimo momento.
Straipsnio autoriai paprašė oficialių komentarų. Viceadmirolas Shecharas Sinha atsakė, kad Raudonoji jūra nėra atvira, todėl lėktuvnešio dislokavimas uždaroje erdvėje nėra protingas taktinis sprendimas.
„Be to, dėl neramumų pasaulyje geriau laikyti lėktuvnešius tokioje vietoje, kur jie galėtų pasinaudoti lankstumu ir persidislokuoti į naujus karo laukus. JK turi NATO sąjungininkų dislokavimo variantų, todėl nekyla abejonių dėl nenoro dislokuoti lėktuvnešius“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
Laivynas nebuvo pasiruošęs
Tuo tarpu, pasak kai kurių šaltinių, JK nenoro priežastis yra ta, kad aukšti vyriausybės pareigūnai blokavo Karališkojo laivyno rekomendaciją dėl lėktuvnešio išvykimo. Kariuomenės reakcijos nereikėjo ilgai laukti.
„Man atrodo neįprasta, kad mes neatsiuntėme lėktuvnešio. Kaip ir su HMS Queen Elizabeth ar HMS Prince of Wales, mes galėjome įnešti daug svarbesnį indėlį. Vietoj to esame priversti skristi tūkstančius mylių iš Kipro, kai turime griežtai ribotą kovinių galvučių skaičių už didelius pinigus“, – pabrėžė admirolas lordas Westas.
Šiuo klausimu kalbėjo ir į atsargą išėjęs vadas Ashok Bijalwan. Anot jo, britų lėktuvnešiai tiesiog nėra tinkamos techninės būklės tokioms operacijoms.
„2022 metais HMS Prince of Wales patyrė neįprastą sraigto gedimą. Karališkasis laivynas gali nenorėti, kad toks incidentas pakenktų jų operacijoms", – apibendrino jis.
