2024 metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose dronų bus daugiau nei kareivių, ir dirbtiniu intelektu kontroliuojami orlaiviai keičia karo eigą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelensky'is pažadėjo, kad 2024 metais šalies kariuomenėje bus milijonas dronų. Jo šalis jau dabar naudoja šimtus tūkstančių mažų dronų, bet esminis pokytis – perėjimas prie kariuomenės, kurioje dronų daugiau nei kareivių. Ką tai reiškia karo ateičiai?

Ši technologija jau pakeitė Rusijos ir Ukrainos konfliktą. „Šiuo metu Ukrainoje viskas, kas juda – kareivis ar aparatas – gali būti identifikuotas, sekamas ir galiausiai atakuojamas dronu,“ sako Samuelis Bendettas, Center for a New American Security idėjų kalvės patarėjas. „Tai yra esminis pokytis, lyginant netgi su vos kelių metų senumo konfliktais.“

Esminį vaidmenį suvaidino maži dronai, daugelis kurių prieinami eiliniams vartotojams. Netrukus po Rusijos įsiveržimo 2022 metų vasario 24 d, Ukraina tokius dronus naudojo kaip žvalgus, nutaikant artilerijos ugnį ir mėtyti mažas granatas. Jie dažnai vadinami mavikais pagal populiarų Kinijos firmos DJI droną Mavic. Rusų kareiviai netruko taktiką perimti.

Šiuos plataus vartojimo dronus papildė sunkieji multikopteriai mėtyti bombas ir mažus lėktuvus primenantys tolimo veikimo žvalgybos aparatai, bei vienkartinio naudojimo atakos dronai, kurie iš esmės yra mažos sparnuotosios raketos. Dabar Ukraina naudoja iš skirtingų dronų sudarytus atakos vienetus.

„Prieš karą daugelis manė, kad Ukraina bus sunaikinta,“ sako Zachary Kallenborn iš Strateginių ir tarptautinių tyrimo centro, JAV. To nenutiko. „Nors istorinį pasipriešinimą sukurti padėjo daug priežasčių, nuo tarptautinės paramos iki Ukrainos narsos, dronai be jokios abejonės buvo svarbus faktorius.“

Dronų karas paspartėjo 2022 metų gale, pradėjus pirmo asmens vaizdo (FPV) lenktyninius kvadrakopterius pradėjus naudoti kaip vairuojamus ginklus. Kadangi šių šių dronų versijų varikliai galingi, jais galima prieštankinius užtaisus nugabenti 20 kilometrų ir naikinti tankus, artileriją ir kitus taikinius. FPV gali sekti greitai važiuojančius sunkvežimius, per langus ir duris įskrieti į patalpas ir bunkerius, arba nerti į apkasus, ir jei gaminami didžiuliais kiekiais.

Vadai abiejose pusėse iš pradžių skeptiškai vertino mėgėjiškų dronų naudojimo mūšio lauke galimybes, ir juos daugiausiai tiekė savanorių grupės, donorai arba kareiviai juos pirko patys. Bet dabar vyriausybės to ėmėsi rimčiau.

„Šis karas pademonstravo beprecedentį komercinių dronų technologijų naudojimą valstybės kariuomenėje,“ sako Bendettas.

2023 metais Ukraina jų panaudojo apie 200 000, daugiausiai FPV ir mavikų, ir tai buvo įmanoma, nes jie nebrangūs ir laisvai prieinami. Tuo tarpu valstybinis įsigijimo procesas įprastai būna lėtesnis.

„Daugiau nei 50 procentų įrangos ir gyvos jėgos sunaikinama dronais, o dar 50 procentų sunaikinama, padedant dronams,“ vieną savanorį cituoja United24, prietaisus nupirkti padėjusi Zelenskio įsteigta finansų rinkimo iniciatyva.

Be to, iš pradžių manyta, kad dronai bus labai jautrūs radijo dažnių kanalų užkimšimui, blokuojančiam jų ryšį su operatoriumi. Bet nepaisant to, kad elektroninės atakos paveikė tūkstančius dronų, operatoriai nuolat juos modifikuoja tokiomis antitriukšminėmis priemonėmis kaip filtrai ir imtuvai, veikiantys skirtingais dažniais, ir aparatai puikiausiai veikia.

„Kanalų teršimas ir kitos priemonės dronus veikia, bet Ukrainoje vyksta prisitaikymo ir antiprisitaikymo lenktynės, kai nuolat randasi naujos pasipriešinimo technologijos ir metodai,“ sako Bendettas.

Autoniminės atakos

Vienas iš būdų pasipriešinti ryšio kanalų teršimui – daryti dronus labiau autonomišksu, kad jie galėtų naviguoti ir atakas vykdyti be nuolatinės kontrolės. Operatorius tik nurodo taikinį, o dronas visa kita atliktų pats. Kallenbornas sako, kad šios sistemos, dažnai naudojančios dirbtinį intelektą, yra gan trapios ir nesėkmių per daug.

„Manau, abi pusės eksperimentuos su autonominėmis sistemos lauko sąlygomis, bet tikriausiai vis vien ribotu mastu ar siauresnėms funkcijomis,“ svarsto jis.

Kallenbornas ir Bendettas sutaria, kad šis karas nubrėš ateities konfliktų gaires. Svarbiausias dronų iškilimo faktorius buvo galimybė naujus dronus panaudoti laba greitai ir tai, kad $400 kainuojančių FPV galima paleisti daug daugiau, nei $200 000 Javelin prieštankinių raketų.

„Galiem absoliučiai tikėtis plataus dronų naudojimo ateities konfliktuose,“ sako Kallenbornas. „Kitos valstybės pasimokys.“

„Šis karas pademonstravo, kad norinčiai į mūšio lauką paleisti daug dronų kariuomenei nereikia išleisti daug pinigų jiems kurti, pirkti ir naudoti,“ sako Bendettas. „Matome, kaip tai jau vyksta Izraelio ir Hamas kare, Sudano pilietiniame kare, Sirijos pilietiniame kare ir kaip dronus naudoja Lotynų Amerikos narkotikų karteliai.“

JAV Gynybos departamentas irgi stengiasi pasinaudoti Ukrainos sėkme vykdydama Replicator projektą, suteiksiančiu galimybę greitai pateikti tūkstančius mažų ir itin gabių dronų.

Nors dronai įvairiuose konfliktuose naudojami vis dažniau, jų panaudojimo būdas gali labai skirtis, sako Kallenbornas. „Įtariu, kad debatai pasislinks link svarstymo, kokios tipo dronai kada naudingi ir kokiais kiekiais.“

David Hambling
www.newscientist.com