Prasidėjo Čilės šachtininkų iškėlimo į žemės paviršių operacija (Video) (3)
Pirmasis iš trisdešimt trijų Čilės kalnakasių, daugiau ne du mėnesius įkalintų užgriuvusioje San Chosė šachtoje, iškeltas į žemės paviršių. Finalinę gelbėjimo operaciją, kuri prasidėjo trečiadien5 apie 5 val. Lietuvos laiku, tiesiogiai transliuoja televizijos kanalai visame pasaulyje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
33 kalnakasiai daugiau nei 700 metrų gylyje buvo įkalinti rugpjūčio 5 dieną. Apie šachtininkų likimą ilgą laiką nieko nebuvo žinoma. Tik rugpjūčio 22 dieną gelbėtojams pavyko su jais susisiekti. Į šachtą pro išgręžtą ertmę buvo pradėtas tiekti maistas, vanduo ir vaistai, įrengtas vaizdo ryšio kanalas. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas kalnakasių psichologinei būklei.
Iš pradžių gelbėjimo operacijos vadovai kalbėjo, kad šachtininkus iškelti pavyks tik per Kalėdas. Tačiau iškelti pakankamo skersmens skylė gręžti buvo baigta gerokai anksčiau – spalio 9 dieną. Po to vyko šachtos tvirtinimo darbai ir galiausiai išbandyta gelbėjimosi kapsulė.
Didžiausia iš trijų Čilės karo laivyno inžinierių sukonstruotų iškėlimo kapsulių „Phoenix I“, pavadinta mitinio iš savo pelenų prisikeliančio paukščio vardu, pirmadienį pirmąkart buvo išbandyta, kai viršutinė šulinio dalis iki 55 metrų gylio buvo sutvirtinta plieniniais vamzdžiais, sakė gelbėtojų vadovas. Vėliau tuščia kapsulė buvo nuleista į didesnį nei 600 metrų gylį, o iki kalnakasių slėptuvės, kurioje jie rado prieglobstį po rugpjūčio 5 dieną kasykloje įvykusios griūties, buvo likę tik 12 metrų.
„Nenuleidome jos (iki galo), nes kuris nors iš jų galėjo įšokti vidun“, – besišypsantis L.Goldborne'as aiškino žurnalistams.
Psichologas Alberto Iturra rekomendavo pirmuosius kalnakasius iškelti rytą – nes juos planuojama Čilės oro pajėgų sraigtasparniais nuskraidinti į netoliese esantį Kopjapo miestą, o vakarais kasyklos apylinkėse dažnai pakyla rūkas. Pasak sraigtasparnių eskadrilės vado pulkininko leitenanto Aldo Carbone, iki miesto tik apie dešimt minučių skrydžio, pilotai naudojasi naktinio matymo prietaisais, tačiau bus skraidoma tik esant geram matomumui. Atsarginiam atvejui paruošti greitosios pagalbos automobiliai – važiuoti iki Kopjapo užtruktų apie valandą.
Pareigūnai sudarė neviešinamą kalnakasių gelbėjimo eilės sąrašą, tačiau jis dar gali būti pakeistas, kai į slėptuvę bus nuleisti medikai ir kasyklų ekspertas, kurie įvertins įstrigusių vyrų būklę ir prižiūrės jų iškėlimą. Planuojama pirmiausiai iškelti keturis sveikiausius ir geriausiai susitvardančius vyrus, sakė sveikatos apsaugos ministras Jaime Manalichas. Vėliau bus iškelti dešimt silpniausiųjų arba sergančiųjų. Vienam iš kalnakasių yra padidėjęs kraujospūdis, kitas serga diabetu, dar keliems skauda dantys arba išsivystė kvėpavimo takų bei odos infekcijos dėl didelio oro drėgnumo po žeme.
Iškeltus kalnakasius planuojama atitverti nuo žurnalistų uždanga. Pakyla žiniasklaidos darbuotojams jau įrengta už maždaug 100 metrų nuo šulinio angos. Iškelti kalnakasiai pripučiamais tuneliais, panašiais į naudojamus sporto stadionuose, bus nuvesti į greitosios pagalbos automobilius, kurie juos nuveš į sveikatos patikrinimo punktą. Gydytojams leidus jie bus perkelti į kitą patalpą, kuri galės susitikti su artimaisiais. Kiekvieną kalnakasį galės pasitikti ne daugiau kaip trys artimieji.
Po šio pasisveikinimo iškeltieji bus nuskraidinti sraigtasparniu į Kopjapo miestą.
Finalinė gelbėjimo operacijos stadija buvo atidėta daugiau nei dviem valandoms, kai išaiškėjo kai kurie gelbėjimo kapsulės konstrukcijos trūkumai, praneša AFP. Norint įsitikinti, kad konstrukcija patikima, kapsulė buvo dar tris kartus nuleista į šachtą ir iškelta į paviršių – vieną kartą tuščia, o du kartus su gelbėtoju. Su šia kapsule į šachtą nusileido trys gelbėtojai, kurie padeda vykdyti evakuacijos operaciją.
Pirmas išgelbėtasis – 31 metų Florencio Avalosas. Vėliau gelbėtojai iš šachtos sėkmingai iškėlė antrą kalnakasį, keturiasdešimtmetį Mario Sepulvedą ir trečią – 52 metų Juaną Illanesą. Dar po valandos į paviršių gelbėtojai iškėlė jau ketvirtąjį kalnakasį – 23 metų bolivietį Carlosą Mamani. Iš šachtoje įkalintų kalnakasių jis vienintelis buvo ne čilietis. Bolivietį, kaip ir kitus anksčiau išgelbėtus kalnakasius, pasitiko ir pasveikino Čilės prezidentas S.Pinera, kuris yra specialiai atvykęs iš Santjago.
Pagal sąrašą penktasis išgelbėtas kalnakasys – Jimmy Sanchesas. Tai jauniausias vyras iš įkalintųjų po žeme – jam tik 19 metų. Jis, kaip ir kiti prieš tai į paviršių iškelti kalnakasiai, iš gelbėjimo kapsulės išlipo su tamsiais akiniais nuo saulės. Juos pirmosiomis dienomis po iškėlimo į žemės paviršių kalnakasiams nešioti rekomendavo medikai, kad nenukentėtų nuo ryškios šviesos atpratusios akys.
Kai gelbėtojams pavyko iškelti pirmą šachtininką, Čilės prezidentas Sebastianas Pinera pasiuntė jiems sveikinimą, girdamas jų pastangas: „Mes pažadėjome ieškoti (kalnakasių), kol juos rasime. Mes visi galime didžiuotis būdami čiliečiai.“
Visų kalnakasių gelbėjimo operacija, kaip planuojama, truks ne mažiau nei 36 valandas.
Į pasaulį sugrįžusių kalnakasių laukia emocijų audra. Tikėtina, kad po karšto artimųjų pasveikinimo juos sekios žurnalistai, trokštantys paskelbti pasauliui išgelbėtųjų istorijas. Vyrai jau pakviesti į prezidentūrą; jie gaus visiškai apmokėtus kelialapius į kurortus ir dalyvaus nesuskaitomoje daugybėje televizijos laidų. Jau ruošiami kontraktai knygų ir filmų leidybai, taip pat gauta darbo pasiūlymų. Kiekvienas iš kalnakasių vienu savo parašu galės uždirbti daugiau pinigų nei kada nors svajojo.
Čilės vyriausybė pažadėjo kiekvienam iš jų bent šešis mėnesius nemokamai teikti psichologų pagalbą. Šis sprendimas iš dalies susijęs su juos netikėtai užklupusia šlove.
Čilės kalnakasybos magnatas filantropas Leonardo Farkasas skyrė po 10 tūkst. JAV dolerių kiekvieno iš 33 kalnakasių šeimoms, taip pat įkūrė fondą aukoms rinkti.