Atėjo laikas. „Branduolinė Lenkija. Sekančios – Baltijos šalys.“ Kas vyksta ()
„Situacija Europai saldi nebus.“
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rytų Europos šalims atėjo laikas ruoštis Donaldo Trumpo atėjimui į valdžią. Juk jam valdant JAV vargu ar padės NATO partneriams apsiginti nuo Rusijos Federacijos puolimo.
„The Spectator“ žurnalistai cituoja Daliborą Rogacą, Amerikos įmonių instituto vyresnįjį bendradarbį. Jis aiškina, kad būtent branduolinis atgrasymas gali padėti Rytų Europos šalims jaustis saugiai, jei D. Trumpas laimėtų rinkimus.
„Situacija Europai saldi nebus: D. Trumpas nebus „kietas“ Rusijai ir nebus suinteresuotas stiprinti NATO. Buvęs prezidentas Aljansą pavadino pasenusiu ir svarsto apie pasitraukimą. Pamirškite apie „suaugusius žmones“ kambaryje“, – rašo Rogacas.
Mokslininko teigimu, būtent Lenkija turi didžiausią riziką tapti kitu Rusijos Federacijos taikiniu. Todėl Varšuva neturėtų pasikliauti JAV pagalba, bet turėtų savarankiškai turėti priemonių tokiai agresijai suvaldyti, mano Rogacas. Be to, mokslininko teigimu, Lenkija turi pakankamai finansų branduolinio ginklo išlaikymui užtikrinti.
Jis taip pat mano, kad, jei Lenkija oficialiai paskelbs apie savo norą įsigyti tokių ginklų, tai gali paskatinti Prancūziją ar Britaniją pasiūlyti Varšuvai dvišalį susitarimą dėl branduolinių ginklų pasidalijimo. O jei Lenkija gaus ginklų, sekančios galėtų būti Baltijos šalys, įsitikinęs mokslininkas.
„Poamerikietiškame pasaulyje lenkų branduolinis skėtis galėtų padėti apsaugoti rytinį Europos flangą. Tai taip pat būtų alternatyvus būdas garantuoti Ukrainos saugumą pasibaigus karo veiksmams, ypač jei narystė NATO netaps tokia galimybe. Tačiau iš esmės, branduolinė Lenkija duotų atsakymą į amžiną Europos geopolitikos problemą: kaip užkirsti kelią Vokietijos ir Rusijos troškimui dominuoti Eurazijos žemyne“, – apibendrina Rogacas.
