„Ar tai Europos pabaiga?“ Pasaulis kraustosi iš proto. Kas vyksta (3)
NATO šalyse auga nerimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš kelias savaites Europos politinių lyderių, vyresniųjų diplomatų ir užsienio politikos patarėjų ratas susirinko į privačią vakarienę. Jie aptarinėjo naujausius skandalingus tikėtino būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl NATO ateities.
Laikraštis „The Times“ rašo, kad, atsižvelgiant į naujausius įvykius Ukrainoje ir JAV, nuotaika prie stalo buvo gana niūri. Vienas aukšto rango ministras apstulbino svečius paklausęs: „Ar tai Europos pabaiga?“
Šiuo klausimu ministras apibendrino Donaldo Trumpo pastarojo meto pareiškimus, ypač tai, kad JAV negins savo NATO sąjungininkių. Skandalingasis kandidatas į JAV prezidentus taip pat sakė, kad „skatins“ Rusiją pulti NATO nares, kurios nepakankamai skiria lėšų savo gynybai. Reakcija Europos sostinėse vyko dviem lygmenimis.
- Pirmasis ir akivaizdžiausias – paprasčiausias siaubas.
NATO pagrindas yra 5 straipsnis dėl abipusės gynybos. Neturėdami geležinės šio įsipareigojimo garantijos iš amerikiečių, europiečiai negalės atgrasyti tikėtinos Rusijos invazijos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas į D. Trumpo komentarus atsakė priekaištu: „bet koks pasiūlymas, kad sąjungininkai negins vieni kitų, kenkia visų mūsų saugumui, įskaitant Jungtinių Valstijų saugumą.“
- Antrasis – pavojaus skambutis.
Antrosios rūšies atsakas – rimtai, bet ne pažodžiui vertinti D. Trumpo nerūpestingą 75 metų Amerikos diplomatijos nepaisymą: kaip siaubingai nerangų, bet būtiną perspėjimą.
„Juk daugelis Europos vadovų pripažįsta, kad jis iš esmės yra teisus. Gynybos biudžetai visame žemyne gerokai išaugo nuo praėjusio D. Trumpo prezidentavimo, tačiau jie nė iš tolo neprilygsta tam, ko reikia, kad Europa prisiimtų pagrindinę atsakomybę už savo gynybą. Tai yra struktūrinis imperatyvas, kuris bus aktualus nepriklausomai nuo to, kas atsidurs Baltuosiuose rūmuose kitų metų pradžioje“, – rašo leidinys.
D. Trumpo pareiškimai katalizuos nenumatytų atvejų planus, kuriuos Europos vyriausybės jau įgyvendina tuo atveju, jei lapkritį JAV rinkimus laimėtų respublikonai. Atrodo, kad tokia galimybė yra labai reali ir kelianti didelį nerimą.
Tam tikrą viltį teikia tokie lyderiai kaip Lenkijos prezidentas A. Duda ir Italijos ministrė pirmininkė G. Meloni, kurie gali užmegzti arba atkurti darbinius santykius su D. Trumpu remdamiesi politiniais bendrais požiūriais.
Galiausiai iškils pinigų klausimas. Vokietija jau dabar tikisi, kad gynybai galės skirti 2 proc. BVP. Tačiau Berlyno pareigūnai dabar nerimauja, kad net 3-4 proc. gali nepakakti, jei D. Trumpas nugalės.
