Esamais ginklais dronų spiečiai nesustabdomi. Šiuo nauju mikrobangų blasteriu – galima.

2024 metų kovo 27 dieną JAV karo laivas Raudonojoje jūroje aptiko keturis radarus, nukreiptus tiesiai į jį iš Jemeno. Tai atitiko ženklus dronų atakų, kurias hučių sukilėliai leidžia jau ne vieną mėnesį. Laivų įgulos atrėmė daug tokių atakų nuo gruodžio ir atsakė į jas įprastai: nuo denio dangun kilo perėmimo raketos numušė atakuotojus saugiu atstumu. Kaip įprasta, laivui nebuvo padaryta jokios žalos ir niekas nenukentėjo. Bet raketų atsargos ribotos (ir jos brangios) o hučiai dronus leidžia kasdien — kartais jų būna net 14 vienoje bangoje.

Tokia ataka išryškina JAV dominavimui grasinančią asimetriją. Kol Amerika pirmauja aukštųjų technologijų, „išskirtinių“ ginklų kūrime, tokios galios, kaip Kinija ir Iranas štampuoja krūvas pigių atakos dronų, galinčių tuos ginklus įveikti. Amerikos oponentai žino, kad raketos efektyvios, bet ilguoju laikotarpiu tai paprasčiausiai nėra tvaru.

Vašingtone įsikūrusio Naujojo Amerikos saugumo centro (CNAS) direktorius ir studijų vykdantysis viceprezidentas, filosofijos daktaras Paul Scharre, jau seniai įspėja, kad dabartiniai ginklai greitai taps per brangūs atremti masines dronų atakas.

„Tūkstančius kainuojančius dronus numušinėti milijonus dolerių kainuojančiomis raketomis nėra efektyvu,“ sako Scharre Popular Mechanics.

Tokie dronai verčia karo laivus išnaudoti amuniciją, dėl ko jie lieka pažeidžiami didesnėmis priešlaivinėmis raketomis. Bet nešaudyti dronų irgi negalima.

„Mūsų potencialių priešininkų tikslas – pasiųsti daug pigių dronų, išsekinančių mūsų kinetinį arsenalą,“ Popular Mechanics sako Andrew Lowery, Los Angele, Kalifornijoje įsikūrusios auštųjų technologijų ginklų gamintojo, Epirus, vykdomasis direktorius.

Būtent todėl jo kompanija išvystė alternatyvų būdą: beveik nesustabdomą mikrobanginį ginklą

／／Microwave Weaponry／／

Epirus bepiločių orlaivių naikinimo sistema Leonidas kuriamas galingas mikrobangų spindulys, elektronikos įrenginiuose sukelia juos perkraunančią elektros srovę. Geriausiu atveju elektronika laikinai sutrinka; blogiausiu, komponentai visiškai sudega. Bet kuriuo atveju mikrobanginis ginklas numuša dronus.

Kitaip nei radio gožtuvai, kurie klaidina dronų navigaciją ar kliudo komunikaciją, mikrobangų ginklas juos sunaikina. Epirus pirmą kartą pademonstravo Leonidas 2020 metais ir dabartinį trečiosios kartos modelį pristatė 2022 m.

2021 metų bandymuose Leonidas numušė 66 iš 66 dronų taikinių.

Kadangi sudarytas iš galio nitrido vienetų, panašių į LED, tik skleidžiančių ne šviesą, o mikrobangas, masyvo, Leonido emiteris yra maždaug 3 metrų skersmens plokštė, o ne tradicinis antenos dubuo. Šie emiteriai kompaktiškesni už tradiciniuose radaruose naudojamus magnetronus, ir ši technologija užvaldo radarų sistemas ir 5G komunikacijas. Valdymo kompiuteris kontroliuoja kiekviena masyvo lustą, taip formuodamas ir tiksliai nukreipdamas spindulį.

2021 testuose, Leonidas numušė 66 iš 66 dronų taikinių. Kai kuriuose testuose, sistema turėjo atremti daugelį dronų iš karto — ir numušė juos vienu mostu.

Epirus jau pateikė keturias Leonidas sistemas vertinti JAV Armijai. Jos idealiai tiktų atremti dronų bangas, su kuriomis dabar susiduria JAV pajėgos.

„Kryptingo energijos srauto panaudojimas priešdroninei gynybai iš esmės reiškia didesnes šaudmenų dėtuves pigesnei už raketas amunicijai,“ paaiškina Scharre'as. „Mums reikia efektyvios gynybos nuo pigių dronų.“

／／Brangi gynyba, pigios atakos／／

Dabar JAV KJL tolimos oro gynybos raketos yra SM-6 Standard, pusantros tonos sverianti pabaisa, skriejanti M3 greičiu ir kainuojanti daugiau, nei 3 mln. dolerių. Ji nesunkiai gali numušti reaktyvinį naikintuvą ar sparnuotąją raketą už 240 km — bet naudoti tokią galią prieš 160 km/h greičiu blerbiantį, kelis tūkstančius dolerių tekainuojantį 180 kg droną, – baisingai neefektyvu.

Kitas gynybos lygis – vidutinio nuotolio Sea Sparrow. Tai daug mažesnės, 280 kg raketos, bet šūvis vis viena kainuoja 1,5 mln. dolerių.

Kadangi kaštai dideli, JAV KJL šių raketų neperka daug, jos skirtos gintis nuo lėktuvų ir priešlaivinių raketų. Todėl naujausiame KJL biudžete tėra 125 SM-6 ir 147 „Sea Sparrow“ raketos.

„Evolved Sea Sparrow“ raketoje yra 10 colių diametro kontrolės ir raketos motoro sekcijos, prijungtos prie 8 colių skersmens vairavimo sekcijos ir gaubtu apsaugota radaro antena naudojama pusiau aktyviam taikymuisi.

Kai kuriuose KJL laivuose yra Phalanx greitašaudžiai kulkosvaidžiai, bet tai jau paskutinės gynybos linija, kai iki taikinio telieka gal pusantro kilometro. Jei kuris nepataiko ar sugenda, antram bandymui nebelieka šansų, kitaip, nei raketų atveju. Zachary Kallenborn iš Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro perspėja, kad kulkosvaidžiai nėra galutinis atsakymas.

„Kulkosvaidinė oro gynyba, kaip [Ukrainoje naudojama] Gepard, atrodė perspektyvi, dideli dronų spiečiai gali pulti iš įvairių krypčių ar kitaip juos perkrauti,“ Kallenbornas sako Popular Mechanics.

Hučių sukilėliai atakuoja primityviais, nebrangiais, iš Irano importuotais ir vietiniuose garažuose surinktais dronais. Jie turi daugelio metų tokio karo patirtį. Kai 2015 prie koalicijos, kovojančios su jais, prisijungė Saudo Arabija, hučiai mažais nedidelio veikimo nuotolio dronais ėmė atakuoti SA naftos perdirbimo įmones ir kitus pažeidžiamus vertingus taikinius. Pažangios SA oro gynybos sistemos — tarp kurių JAV pateiktos Patriot raketų baterijos ir F-15 naikintuvai — daugumą dronų numušė. Bet dalis vis gi praslysdavo, kartais padegdami kuro rezervuarus.

2022 metais, SA sutiko ugnį nutraukti. Hučiai tęsė savo dronų pajėgų kūrimą, ir 2024 metų lapkritį, padrąsinti savo kovos su sauditais sėkmės, numanomai, remdami palestiniečius, pradėjo leisti raketas ir dronus į tarptautiniais reisais Raudonojoje jūroje plaukiojančius krovininius laivus.

Kiti Irano klientai, karinės grupuotės Irake ir kitur, leidžia panašius dronus į JAV bazes. 2024 m. sausį, Irano remiamos grupuotės surengta dronų atakoje Jordane žuvo trys JAV kareiviai ir 25 buvo sužeisti.

Pigūs dronai yra vis didėjanti problema, bet mikrobangų technologija kaštų lygtį apverčia. Dabar tampa ne gynyba neįperkama, o puolantiesiems pirmiau baigiasi ginklai.

„Jeigu jie pasiunčia tūkstantį dronų, kurie susiduria su mūsų sistemos kuriama energijos siena, galime juos visus numušti po ~25 centus už vieną,“ sako Loweris.

Grėsmę kelia ne tik iraniečiai. Kinija turi grėsmingas dronų pajėgas, ir vysto dronų spiečių dronus, kurie padėtų galimai invazijai į Taivaną. Dešimtys ar šimtai dronai galėtų atakuoti vienu metu — gerokai per daug kad su jais esamos gynybos priemonės galėtų susidoroti. Loweris teigia, kad jų technologija įrodyta ir viešai pademonstruota kaip galinti įveikti dronų spiečius.

／／Kamikadzės greitaeigiai kateriai／／

Grėsmių yra ne tik ore, bet vandenyje. Hučiai taip pat naudoja jūrų dronus — sprogmenų prikrautus bepiločius greitaeigius katerius — ir pažeidė jais krovininius laivus.

Ukraina panašius jūrų dronus sėkmingai panaudojo prieš Rusijos Juodosios jūros laivyno karo laivus jūroje ir uoste. Daugelis komentatorių stebėjosi, kad rusų kulkosvaidininkams sunkiaisiais kulkosvaidžiais ir automatinėmis patrankomis nepavyko pataikyti į mažus laivelius. Bet dronlaiviai yra greiti, vikrūs ir atakos įprastai vykdomos naktį.

Šios atakos gerokai praretino Rusijos Juodosios jūros laivyną, taip pralauždamos Rusijos vykdytą Ukrainos uostų blokadą. JAV karo laivai nuo hučių dronlaivių atsimuša… kol kas. Yra rizika, kad iš skirtingų pusių vienu metu atplaukiančių pakankamai dronlaivių būtų iššūkis, ypač, jei dar tuo pat metu vyktų oro dronų ir sparnuotųjų raketų atakos. Kiekvienas dronlaivis kainuoja ~100 000＄— daug pigiau nei raketa.

Lowery'io tvirtinimu, Epirus mikrobangų technologija lygiai taip efektyvi tiek prieš skraidančius dronus, tiek prieš dronlaivius. Kompanija pademonstruos tai šią vasarą, kasmet vykstančių JAV KJL Pažangių jūrų technologijų pratybų Pakrantės trišakio programoje, užsiundydamą Leonidą greitaeigiais dronlaiviais. KJL atstovas sako, kad Trišakio pratybos padės aptikti potencialias gynybos spragas ir galimus sprendimus.

／／Nukreipiamos energijos karai: Lazeriai prieš mikrobangas／／

Leonidas nėra vienintelis kryptingos energijos ginklas. JAV KJL turi ilgą eksperimentų su didelės energijos lazeriais istoriją. 2014 m. JAV laive Ponce buvo sumontuota 30 kilovatų Lazerinio ginklo sistemas (LaWS), ir buvo leista naudoti ją gynybai Persijos įlankoje. LaWS bandymuose veikė, bet niekada nebuvo panaudota mūšyje. Kai 2018 m. Ponce buvo atsisakyta, KJL nusprendė LaWs programos nebetęsti, nes įkrovimas kitam šūviui buvo per ilgas ir buvo sunku gauti koherentišką spindulį.

Dabar KJL darbuojasi su didesniu, 150 kW lazeriu HELIOS. Bet lazeriai turi fundamentalių apribojimų.

„Aplinka — lietus, dūmai, rūkas, etc. — trukdo lazeriams, tad jie gali būti nelabai patikimi, ypač dėl to, kad lazeriams reikia laiko pažeisti taikinį,“ paaiškina Kallenbornas.

Kad pažeistų taikinį, lazeris taikinį turi veikti pakankamai ilgai, šis periodas vadinamas „viešnagės laiku.“ Priklausomai nuo taikinio, pažeidimas gali rastis po kelių sekundžių, tuo tarpu mikrobangos paveikia per sekundės dalį. Lazeris vienu metu fokusuojasi tik į vieną taikinį, o mikrobangos gali šauti plačiai ir vienu moju numušti kelis taikinius.

„Kryptinga energija yra perspektyvi sritis, bet aš tikrai optimistiškiau vertinu mikrobanginius, o ne lazerinius ginklus,“ sako Kallenbornas.

Yra ir kitų mikrobangų ginklų, ir JAV Oro pajėgų THOR sistemas yra potencialus varžovas. Bet Leonidas yra kompaktiška, kieto kūno sistema, THOR paremtas senesne, magnetronų technologija, ir užima visą jūrinį konteinerį.

„Vertinant dabartinius HPM [High Power Microwave] ginklus, mūsų klasėje daugiau nieko nėra,“ sako Loweris.

／／Mikrobanginių ginklų gamykla／／

Pats vienas Leonidas nėra sprendimas, jis bus dalis etapinio oro gynybos metodo, su radarais, kulkosvaidžiais ir raketomis. Loweris sako, kad JAV Armija dabar svarsto planus šią vasarą vieną ar kelis Leonido vienetus išbandyti aktyvioje tarnyboje.

Tuo tarpu Rusija nuolat atakuoja Ukrainą Irano tiekiamais Shahed dronais. Kiekvieną mėnesį paleidžiami šimtai dronų, ir Ukrainai nepakanka oro gynybos raketų juos visus sustabdyti. Mobilios Ukrainos oro gynybos grupės su prožektoriais ir kulkosvaidžiais dronų gretas gerokai praretina, bet kai kurie neišvengiamai prasmunka. Leonidas galėtų būti išsigelbėjimas, ir Loweris sako, kad jo kompanija aktyviai derasi su Gynybos departamento Ukrainos pajėgomis.

Ir, žinoma, turint omenyje Raudonojoje jūroje paleidžiamų raketų skaičių, apsaugos nuo dronų technologijos domina ir JAV KJL. Loweris sako, kad jo kompanija pasirengusi patenkinti poreikį, vos gavusi užsakymą, gamykla gali pagaminti tris-keturias sistemas per mėnesį.

Dronų gamyba didėja visur. Vien Ukraina planuoja pagaminti daugiau, nei milijoną dronų 2024 karui prieš Rusiją, netgi šiai bombarduojant Ukrainą vis daugiau Shahedų. Hučių atakos prieš krovininius laivus Raudonojoje jūroje irgi nerimsta. Iranas neseniai atskleidė apie naujus pažangesnius dronus, o Kinijoje sparčiai vystomi dronų spiečiai.

Tokių spiečių esamais ginklais nesustabdysi. Naujos technologijos galėtų tai atlikti — jei bus įdiegtos pakankamai greitai.

„Kryptingos energijos ginklai yra aiškiai pranašesni savo šūvių pigumu, nes jiems nereikia sunaudojamos amunicijos,“ sako Kallenbornas. „Taip pat mikrobangų ginklai gali smogti plačiai, taip iš karto įveikiant ne vieną droną.“

Metas mikrobangas paleisti nuo pavadžio.

David Hambling
www.popularmechanics.com