Alternatyva planšetiniams kompiuteriams - skaitmeniniai rašikliai (Video) (0)
Kiekvienas šiuolaikinis dizaineris, projektuotojas ar šiaip piešti mėgstantis žmogus neišvengiamai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, leidžiančiomis skaitmenizuoti ranka nupieštus kūrinius. Tiesa, paprasčiausias būdas tokiai užduočiai įveikti - planšetinis kompiuteris. Tačiau ką daryti, jei planšetinis kompiuteris per sunkus arba per brangus?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Alternatyvi technologija yra, ir egzistuoja jau ne pirmi metai, tačiau iki šiol jai įsitvirtinti rinkoje trukdydavo arba per didelė įrenginių kaina, arba pernelyg mažas jų techninis efektyvumas. Jau patys pirmieji modeliai siūlydavo galimybę realiu laiku skaitmenizuoti ranka piešiamus piešinius arba rašomą tekstą konvertuoti į SMS žinutės arba elektroninio laiško tekstą.
Tokia situacija buvo prieš porą metų. Dabartiniai skaitmeninių rašiklių modeliai neabejotinai yra pažangesni, o jų kaina “kandžiojasi” ne tiek daug kaip anksčiau. Žinoma, dizaino ir projektavimo profesionalams skirtų grafinių planšečių tokie įrenginiai kol kas nepakeis, tačiau pradedantiesiems ir mėgėjams įrenginių galimybių turėtų pakakti.
Kokios konkrečiai techninės galimybės turimos omenyje? Pavyzdžiui, kompanijos “YiFang Digital” gaminamas “Pocket Pen Tablet XN100” savo atmintyje gali išsaugoti 100 puslapių grafinę informaciją (kai jis naudojamas autonominiu režimu, t.y. neprijungtas prie kompiuterio), atkuria 32 bitų gamos spalvas, tinka naudoti su bet kokiu A4 formato popieriumi (stebima sritis atitinka A4 formato lapo plotą), o atkuriamo vaizdo skiriamoji geba siekia 100dpi (taškų kvadratiniam coliui).
Piešiamo vaizdo, o tiksliau - skaitmeninio rašiklio judėjimui stebėti naudojami infraraudonųjų spindulių ir ultragarsiniai jutikliai, todėl naudojantis šiuo įtaisu būtina nepamiršti, kad ranka negalima užstoti “tiesioginio matomumo” zonos tarp rašiklio ir imtuvo modulio, taip pat rekomenduojama rašiklį laikyti taip, kaip įprasta ir vengti pakreipimo neįprastais rašymui kampais. Kad naudojimasis būtų paprastesnis, rašiklis užpildomas įprastiniu rašalu (vėliau gali būti užpildomas pakartotinai). Įrenginį prijungus prie kompiuterio, rašiklis veikia analogiškai kompiuterinei pelei. Modernesni šios rūšies įrenginiai gali veikti belaidžiu režimu, naudodami “Bluetooth” ryšį.
Daugiau apie tokio įrenginio veikimą, funkcijas ir panaudojimo galimybes žiūrėkite tolesniame video.
Iš dalies, tokie skaitmeniniai pieštukai yra sumažinti virtualios interaktyvios lentos analogai. Pasak IT ir telekomunikacinių sprendimų bendrovės LANTEL, diegiančios virtualizacijos sprendimus verslo, švietimo, viešosioms bei kitoms įstaigoms Lietuvoje, atstovų, šiuo metu, vis daugiau Lietuvos mokyklų naudojasi technologija, leidžiančia įrašyti bei išsaugoti pamokas skaitmeniniu formatu. Skaitmeninis pieštukas, šiuo atveju, galėtų pasitarnauti išsaugant visą mokinių pamokos darbą, taip būtų palengvinamas ir mokytojų darbas. Skaitmeninę informaciją lengviau skaityti, taisyti, o tuo pačiu ir kaupti įrodymus apie mokinio pažangumą bei įvertinimus.
Nekalbant apie švietimo įstaigas, skaitmeninis pieštukas taip pat galėtų būti pritaikomas ir verslo sektoriuje. Skaitmenizuojant konspektuojamą informaciją ar kylančias idėjas žymiai palengvėtų jų saugojimas bei klasifikavimas.
Prie to pačio pridursime, jog tokiais skaitmeniniais pieštukais jau kuris laikas prekiaujama ir Lietuvoje. Tiesa, bandant ieškoti konkrečių analogų Lietuvoje, teko susidurti su netikėtais sunkumais - tokių gaminių elektroninės IT prekių parduotuvės paieškos sistemos niekaip nesurasdavo. Pasidomėjus, paaiškėjo, jog jau minėtas “Pocket Pen Tablet XN100” įvežant per Lietuvos muitinę buvo pervadintas į "Inote EN100 Mobile Note Taker". Tokiu vardu jį jau galima nesunkiai surasti ir lietuviškose IT parduotuvėse - pavyzdžiui, Skytech arba Fortakas.