Ralis turi vieną bjaurią savybę. Čia viskas arba beveik viskas pasiutusiai brangu. Netgi lankant kartingo būrelį kas mėnesį gali reikti kelių šimtų eurų, o perėjus į aukštesnį lygį ir persėdus prie profesionalios technikos vairo, lenktynių savaitgalis greičiausiai atsieis keturženklę sumą. Kuo aukštesnis automobilių sporto piramidės laiptelis, tuo didesni pinigai. R5 klasės bolidu nulėkti vieną kilometrą greičio ruože kainuoja apie 50 eurų. Todėl net jei koks jaunuolis yra apdovanotas Sebastiano Loebo kalibro talentu, galimybė jį atrasti ir padėti jam atsiskleisti yra labiau teorinė. Tiksliau – buvo teorinė.

„Rally Žemaitija“ dalyvių sąraše greta puikiai žinomų ralio autoritetų tiek didžiajame LARČ debiutuojančių ekipažų, kad skaitant kas su kokiu automobiliu ruošiasi mesti iššūkį seniesiems greičio madų diktatoriams, apima pasiutusiai geras jausmas: Lietuvos ralis išgyvena aukso amžių ir net kai šalmą „ant vinies“ pakabins Vaidotas Žala, Giedrius Notkus, Ramūnas Čapkauskas ar Martynas Samsonas, trasose vyks nuožmiausi sekundžių karai, o šios lenktynių disciplinos fanai turės milijoną progų mėgautis hipnotizuojančiu reginiu.

Ieškant atsakymų kaip taip nutiko, anksčiau ar vėliau neišvengiamai atrasite unikalų projektą „Aš ralistas“. Korona viruso pandemijos metais ralio metraštininkų – Tomo Žekonio ir Vytauto Pilkausko – galvose gimusi idėja: surasti raliui neabejingą, gabesnį už kitus, tačiau neturintį finansinių galimybių startuoti lenktynėse jaunuolį, ir padėti jam šią kliūtį įveikti.

„Teoriškai viskas paprasta – reikėjo tik rasti solidžią verslo kompaniją, kuriai sumanymas atrodytų priimtinas, o tada mums ištesėti savo pačių pažadus: surinkti kiek įmanoma didesnį būrį potencialių pilotų ir per keletą atrankos etapų atrasti tuos, kurie gali tapti maloniu siurprizu ralio pasaulio senbuviams“, – pasakoja T. Žekonis.

Kad ir kaip būtų netikėta, kertiniu projekto „Aš ralistas“ partneriu tapo su automobilių pasauliu lig tol nieko bendra neturėjusios (jie gamina aukštos kokybės namų vėsinimo ir šildymo sistemas) kompanijos „NØRDIS“ atstovybė Lietuvoje. 

Norint iškovoti pagrindinį prizą ir tapti „NØRDIS racing team“ komandos nariu, reikia įveikti penkis atrankos etapus. Pirmiausia pademonstruoti gebėjimą orientuotis atsisėdus prie profesionalaus lenktynių simuliatoriaus. Tada aplenkti varžovus kartingo bei slalomo trasoje. Ketvirtasis išbandymas – tikras ralio automobilis ant tikro žvyrkelio. Į paskutinį ir patį sudėtingiausią etapą vidurį žiemos Suomijoje keliauja viso labo 5 geriausiai pasirodę projekto dalyviai. Čia, klausydami profesionalaus šturmano skaitomos stenogramos, jei turi įveikti miške vingiuojantį greičio ruožą. Beje, į vertinimo komisiją kviečiamos ne tik Lietuvos, bet ir Suomijos ralio garsenybės. Nugalėtojas gauna ne tik ralio varžyboms visiškai parengtą ir pagal individualius poreikius sureguliuotą BMW automobilį, bet ir profesionalų šturmaną bei paketą mokomosios medžiagos. Dalyvavimas viso sezono Lietuvos „Mini ralio“ čempionato lenktynėse nekainuoja nė cento.

Įdomu tai, kad iš viso nuo 2021-ųjų, kai buvo surengtas pirmasis ralio realybės šou, projekte „Aš ralistas“ jėgas išbandė daugiau nei 2000 vaikinukų ir merginų, dalis kurių su automobilių sportu lig tol neturėjo jokių sąlyčio taškų, tačiau dabar daugelis jų dalyvauja įvairiose lenktynių serijose.  „Rally Žemaitija 2024“ ne išimtis. Čia matysime pirmojo ir trečiojo sezonų nugalėtojus Gytį Stalerūną su šturmanu Edvinu Šakaliu bei Marką Buteikį su Deimantu Gajausku. Antrajame sezone triumfavęs kelmiškis Mantas Pupius šįkart lenktynes yra priverstas praleisti dėl neseniai įvykusio šeimos pagausėjimo. Šių metų projekto „Aš ralistas“ superfinalo laimėtojas kupiškėnas Ovidijus Vaštakas, įveikęs beveik 500 pretendentų, kol kas sėkmingai kaunasi „Mini ralio“ trasose. Beje, pastarajame čempionate konkurencija taip pat žvėriška – startuoja daugiau nei 90 ekipažų, kurie pliekiasi dėl kiekvienos sekundės. Iš viso šiuo metu sportines licencijas, suteikiančias teisę dalyvauti įvairiose lenktynėse, turi daugiau kai 1300 žmonių.

Labai svarbus dar vienas plika akimi ralio pasaulyje matomas pastarųjų metų pokytis: gerokai atjaunėjusi lenktynėse dirbančių teisėjų bendruomenė. LASF prezidentas Egidijus Janavičius pripažįsta, kad užauginti naują teisėjų kartą buvo ir tebėra didelis iššūkis, nes šioje pozicijoje plušantiems reikalavimai orientuotis taisyklių džiunglėse yra nepaprastai aukšti, o motyvacija ir emocinė grąža kuklesnė nei pačiam sėdus prie sportinio automobilio vairo.

„Žinoma, didesnioji dalis lenktynių teisėjo karjerą pradėjusių mūsų bendruomenės žmonių užaugo greta trasų, kuriose teisėjais dirbo jų tėvai. Tačiau labai džiugu, kad įsitraukė tikrai nemažai jaunimo, neturėjusio tiesioginių sąsajų su automobilių sportu, ir nepaisant to nepriekaištingai valdančių pakankamai sudėtingus procesus, puikiai žinančių lenktynių reglamentus ir tinkamai juos interpretuojančių. Be to, visi jei apmokyti įveikti stresines situacijas, suteikti pirmąją pagalbą, naudotis gesintuvais ir pan. dalykais“, – konstatuoja E. Janavičius.

LASF vadovo teigimu, didžiausią įtaką kokybiniams teisėjų darbo pokyčiams turėjo ralio komiteto pirmininko Dariaus Šileikio bei FIA arbitro Arno Paliukėno, prižiūrinčio ralio ir ralio reido Europos bei Pasaulio čempionatų varžybas, iniciatyva pradėti rengti mokymai.

„Nacionaliniai čempionatai beveik visose autosporto disciplinose gausūs dalyvių, veiksmo ir  charizmatiškų asmenybių daug, todėl būti viso to dalimi neabejotinai yra geras jausmas. Galbūt todėl šiandien turim 343 licencijuotus lenktynių teisėjus“, – džiaugiasi E. Janavičius.

Jau šį penktadienį Kelmėje startuosiančiame „Rally Žemaitija 2024“ darbuosi 70 lenktynių teisėjų. Beje, trasų saugą atsakingi varžybų komisarų ekipažai šįkart važinės ir kolegų darbą koordinuos visiškai naujais „Dacia“ krosoveriais. Pastarojo automobilių gamintojo atstovai „Rally Žemaitija 2024“ pasirinko oficialios naujojo „Dacia Duster“ modelio premjeros vieta.

Komentarai ()