Pinigus iš gyventojų išvilioti siekiantys finansiniai sukčiai pastaruoju metu pasitelkė naują metodą: panaudodami svetimus duomenis priverčia gyventojus pasirašyti vartojimo kredito sutartis arba įtikina kreditą pasiimti, o pinigus atiduoti sukčiams, neva taip juos pelningai investuojant. Specialistai ragina gyventojus būti budrius ir nepakliūti į sukčiavimo schemas.

Lietuvos bankas skelbia, kad pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai finansiniai sukčiai įkalba gyventojus investuoti į „pelningas investicijas“, dažniausiai – kriptoturtą. Jie iš vartojimo kredito davėjų pasiskolindavo lėšų ir jas tiesiogiai pervesdavo finansiniams sukčiams arba kriptoturto keityklos operatoriams. Skelbiama, kad suaktyvėjo ir sukčiavimo būdas, susijęs su duomenų viliojimu. Sukčiai gyventojui el. laišku arba trumpąja SMS žinute atsiųsdavo nuorodą ir įkalbėdavo ją paspausti, suvesti tapatybę identifikuojančius duomenis. Žala abiem atvejais vienoda – gyventojai patyrė finansinių nuostolių.

Finansų valdymo ir skolinimo platformos „Creditea“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė teigia, kad finansiniai sukčiai žino dešimtis ar net šimtus skirtingų taktikų, kaip apgauti nieko neįtariančius žmones. Kartais naudojamos sudėtingos schemos, kartais manipuliuojama emocijomis, o kartais jiems pakanka labai paprastų apgaulių.

„Paskolų bendrovės šiais laikais taiko įvairias saugumo priemones, kad apsaugotų savo klientus nuo sukčių ir kenkėjiškų programų. Deja, net ir taikant maksimalias saugumo priemones sukčiai vis tiek gali pasisavinti jūsų pinigus, jei pateiksite jiems reikalingus duomenis. Dėl šios priežasties labai svarbu, kad savo saugumu rūpintųsi ir patys gyventojai: būtina kuo daugiau žinoti apie sukčius ir dažniausiai pasitaikančias taktikas“, – sako D. Stoškuvienė.

Anot jos, sukčiai dar visai neseniai sugebėdavo apgauti tik mažiausią finansinį raštingumą turinčius ir menkiausiai technoogijas išmanančius asmenis, o šiandien jie yra kaip niekad rafinuoti ir sugeba išvilioti pinigus net iš tų, kurie to niekada nebūtų tikėjęsi.

Sukčiavimo schemos – įvairiausios

„Creditea“ pastebi, kad dažniausiai pinigus iš patiklių žmonių sukčiai vis dar bando išvilioti apsimesdami įvairių valstybinių įstaigų pareigūnais, taip gaudami prieigą prie svetimų bankų sąskaitų.

Dažnai įsilaužimas į kito asmens asmeninius duomenis prasideda nuo skambučio aukai telefonu. Paprastai skambina tariamai valstybinė įstaiga ar net policija. Sukčius paaiškina, kad sistemoje įvyko pokyčių ir kad laikinai negalėsite naudotis savo banko sąskaita, kol neatnaujinsite savo duomenų. Pokalbio metu jie gali atsiųsti jums elektroninį laišką, kuriame prašys prisijungti prie sistemos. Taip iš jūsų bus išvilioti elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys ir gali būti ištuštinta jūsų sąskaita.

Kita dažnai pasitaikanti taktika – slaptažodžio „žvejojimas“. Žmonės dažniausiai gauna banko el. laišką, kuriame prašoma atnaujinti asmens duomenis. Deja, pateikus prašomus duomenis  jie atitenka sukčiams, o šie veikia labai greitai ir svetimus pinigus prisijungę per elektroninę bankininkystę pasisavina.

Tikriausiai labiausiai paplitusi sukčiavimo forma – nepageidaujami el. laiškai, dar vadinami „šlamštu“. Šie el. laiškai siunčiami gavėjo el. pašto adresu labai dideliais kiekiais ir be gavėjo sutikimo. Šie el. laiškai paprastai yra reklaminio pobūdžio, tačiau pasitaiko ir vadinamųjų „Trojos arklių“.

Šiuose el. laiškuose paprastai būna nuoroda, skatinanti ją atidaryti, o kai tik ją atidarote, virusas patenka į jūsų operacinę sistemą, sugadina kompiuterį, pasisavina asmeninius duomenis ir persiunčia tą patį „Trojos arklį“ visiems jūsų kontaktams.

Apsisaugoti nuo šių laiškų gana paprasta – tiesiog neatidarykite laiškų iš įtartinų siuntėjų, su kuriais niekada neturėjote jokių reikalų.

„Sukčiai sugalvojo dešimtis ar net šimtus skirtingų taktikų, kaip apgauti nieko neįtariančius žmones. Kartais naudojamos sudėtingos taktikos, kartais manipuliuojama emocijomis, kartais pakanka labai paprastų apgaulių, kad žmonės patektų į spąstus tam tikrose situacijose. Jie gali siųsti įtikinamus el. laiškus ar žinutes, kurti netikras interneto svetaines arba labai įtikinamai skambinti ir bendrauti telefonu. Norėdami juos atpažinti, visada patikrinkite siuntėjo tapatybę, atkreipkite dėmesį į skubos požymius ar prašymus pateikti asmeninę informaciją ir patikrinkite, ar bendravimas nėra nenuoseklus. Atkreipkite dėmesį, kad mūsų bendrovė niekada neprašo pateikti neskelbtinų duomenų nesaugiais kanalais. Būkite budrūs ir apsisaugokite nuo sukčiavimo", – sako finansų ekspertė.

Patarimai, kaip netapti sukčių aukomis

D. Stoškuvienė pateikia kelis svarbius patarimus, kurie gali padėti išvengti pinigų praradimo.

Visų pirma, anot ekspertės, negalima spausti ant jokių nuorodų, gautų iš trečiųjų šalių. Jei spustelėjote nuorodą ir puslapyje prašoma pateikti kokią nors informaciją, jos jokiu būdu neteikite.

Niekada svetainėse nepateikite duomenų, naudojamų mobiliajai programėlei susieti su jūsų banko paskyra. Taip pat niekada neprisijunkite prie savo banko sąskaitos naudodami nuorodą, gautą el. paštu ar SMS žinute Atidžiai perskaitykite visas SMS žinutes iš banko arba autorizacijos pranešimus mobiliojoje programėlėje. Niekada nesutikite su operacijomis ir sandoriais, kurių nepažįstate.

Nesileiskite apgaunami – atkreipkite dėmesį į tai, kas iš tiesų su jumis susisiekia. Atminkite, kad finansų įstaigos darbuotojas niekada neprašys jūsų įdiegti programą, pavyzdžiui, „AnyDesk“ ar „TeamViewer Quick Support“ arba bet kokią kitą papildomą programinę įrangą.

Jie taip pat  neprašys jūsų prisijungimo vardo ir slaptažodžio, kad galėtų prisijungti prie jūsų paskyros, nereikalaus viso kortelės numerio, jos galiojimo datos arba CVV2/CVC2 kodo.

„Deja, pasitaiko ir taip, kad žmogumi pasinaudoja jo artima aplinka: giminaičiai, draugai, kaimynai. Sukčiai taip pat pasinaudoja žmogaus pažeidžiamumu dėl senyvo amžiaus ar nežinojimo. Apgaulių vis dar pasitaiko, todėl pagrindinis patarimas – išlikti budriems ir neatskleisti jokių asmeninių duomenų net ir artimiems pažįstamiems. Būkite budrūs ir apsisaugokite nuo sukčiavimo", – perspėja D. Stoškuvienė.

Komentarai ()