Ar dar kas prisimena, kai kiemuose, prisisėmus plastikinius kibirėlius vandens, buvo plaunami automobiliai? O kaip tekdavo graibyti monetas iš kišenių, norint susimokėti parkomate už automobilio stovėjimą? O kur dar reikiamos detalės paieškos sąvartyną primenančiuose laužynuose ir privalomas šūsnies automobilio dokumentų vežiojimasis? Šie ir daugybė kitų įpročių lieka užmarštyje dėl ištobulintų paslaugų ir skaitmeninių technologijų – dabar vairuotojams smagu juos prisiminti su šypsena.

Vietoje turgaus – į interneto platybes

Vertindamas ryškesnius per pastaruosius dešimtmečius įvykusius vairuotojų kasdienybės pokyčius, automobilių istorijos patikros portalo „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis šypsosi, kad šiandien jau užaugo karta, kuriai pati transporto priemonės nuosavybė tapo atgyvena. Žinoma, didžioji dalis gyventojų vis dar perka automobilius, bet tai daro visai kitaip nei prieš keletą dešimtmečių.

„Nė nepastebėjome, kaip nebeliko atsiskaitymo grynaisiais. Absoliuti dauguma žmonių perka norimus tiek naujus, tiek naudotus automobilius lizingu. Įsigijimo procesas tapo gerokai labiau skaitmenizuotas ir paprastesnis, nebetikslinga stovėti ilgų eilių prie „Regitros“ padalinių, nes beveik viską galima padaryti per nuotolį, internetu“, – sako specialistas.

Jis pastebi, kad ir pačių automobilių dabar ieškoma visiškai kitaip.

„2004–2005 metais žmonės važiuodavo automobilio pirkti į turgų arba skaitydavo laikraščių skelbimus. Dabar absoliuti dauguma pirkėjų automobilius renkasi arba internetu, arba tiesiog važiuoja pas žinomus pardavėjus“, – teigia M. Buzelis.

Monetų prireikia vis rečiau

Dar viena atgyvena – mokėjimas monetomis už stovėjimą, nes jau senokai už šią paslaugą galima atsiskaityti mobiliojo ryšio priemonėmis (siunčiant SMS žinutes) ar programėlėmis. Anot M. Buzelio, panašiai yra ir su automobilių plovyklomis.

„Grynųjų neturėjimas yra gerokai platesnį lauką apimantis reiškinys. Daugybė žmonių grynųjų pinigų kasdieną apskritai nesinešioja, nes jų tiesiog nebereikia. Už gausybę paslaugų, pavyzdžiui, automobilio plovimą, galima susimokėti kitaip. Nors savitarnos plovyklose dar dažnai naudojami žetonai ar monetos, dabar jau galima tiesiog atsisiųsti plovyklos programėlę ir paslaugas užsakyti per ją. Tuo tarpu tunelinėse plovyklose grynųjų visai nebereikia“, – pažymi pašnekovas.

Vairuotojams skirtos įvairių sričių programėlės yra viena sparčiausiai naudojimąsi paslaugomis transformavusių priemonių. Nuo elektromobilių įkrovimo iki automobilių plovimo – šių paslaugų aprėptis nuosekliai auga. Pavyzdžiui, vienos populiariausių automobilių švaros sprendimų bendrovės „PRO BRO Express“ programėlėje galima ne tik bekontakčiu būdu atsiskaityti už paslaugas, bet ir įsigyti norimą tunelinės plovyklos abonementą, valdyti įsigytas paslaugas, rasti artimiausią plovyklą ir pan.

Skaitmenizacijos bumas

Tiek paprastų vairuotojų, tiek ir automobilių entuziastų įpročius smarkiai pakeitė elektroninės komercijos populiarumo banga. Ištobulėjusios interneto parduotuvės ne tik gerokai pakoregavo pirkėjų galimybes, bet ir pakėlė paslaugos kokybę į visiškai kitą lygį. M. Buzelio manymu, turbūt visi, kas yra susidūrę su reikiamos automobilio detalės paieškomis autolaužynuose, pripažins, kad tai nebuvo pati maloniausia patirtis.

„Dabar gi kone viską gali padaryti internetu. Yra daugybė patikimų elektroninių parduotuvių, jose tiesiog išsirenki norimą prekę ir ją tau atsiunčia į namus“, – sako pašnekovas. Jis priduria, kad skaitmeninės technologijos smarkiai pakeitė automobilių draudimo būdą: dabar internetu perkame draudimo polisus, netgi deklaruojame eismo įvykius. Viskas užfiksuojama ir įsigalioja nedelsiant.

„Ištobulėjus skaitmeninėms technologijoms, nebereikia vežiotis daugybės dokumentų, nes dabar pakanka tiesiog identifikuoti vairuotoją. Kai kurie žmonės dėl šventos ramybės vežiojasi dokumentų fotokopijas telefonuose – tai tik patvirtina, kaip išaugo galimybė rinktis, kas kam patogiau“, – pastebi M. Buzelis.

Kiemo plovyklų nebeliko

Anot specialisto, visiškai pasikeitė net ir tokia veikla kaip automobilių plovimas. Prieš tris dešimtis metų kiekvieną savaitgalį daugybėje daugiabučių kiemų galėdavome išvysti, kaip stropūs vairuotojai kibirėlyje suvilgyta kempine šveičia savo transporto priemonę, o dabar kažin ar kam net galėtų šauti į galvą tokia keista mintis.

Ir ne tik dėl to, kad plauti automobilius kiemuose draudžia teisės aktai, – tiesiog didžioji dauguma vairuotojų nenori gaišti laiko, užkrauti vietą namuose įvairiais plovikliais, o ir technologiškai ištobulintų plovimo paslaugų teikėjai siūlo ne vieną parankesnę alternatyvą.

Štai 19 tunelinių plovyklų visoje Lietuvoje turinti  minėta bendrovė „PRO BRO Express“ jau įpratino  vairuotojus laikytis savotiškos automobilių priežiūros higienos. Visos jos plovyklos yra greta pagrindinių eismo arterijų, o automobilis gali būti kruopščiai nuplautas per maždaug 96 sekundes. Dėl paslaugos prieinamumo, patogumo ir greičio tunelinės plovyklos tapo dar vienu ryškiu vairuotojų įpročių pokyčiu. Reguliariai plaunami automobiliai rečiau rūdija ir ilgiau išlaiko savo vertę.

Be to, dabar Kauno vairuotojams (nuo liepos mėnesio ir Vilniuje) suteikiama galimybė paprasčiau išspręsti ir dar vieną su transporto priemonių švara susijusį klausimą. Kai kuriose „PRO BRO Express“ plovyklose jau diegiami ir greitieji salono valymo tuneliai, kuriuose vos per 8 minutes sausai išvalomas automobilio salonas, išplaunami kilimėliai bei nuvalomi langai. Tad automobilių savininkai lengviau susidoros su dar vienu vis kylančiu rūpesčiu.

Evoliucionuoja

Žinoma, gerokai pasikeitė ir patys automobiliai. M. Buzelio teigimu, šioje srityje iš esmės visi pokyčiai yra evoliuciniai ir susiję su vartotojų patogumu.

„Pavyzdžiui, faktiškai nebeliko naktimis kaukiančių signalizacijų, o saugumo sistemos tapo dar patikimesnės. Naujesniuose automobiliuose nebelieka ir fizinių raktelių, nes juos keičia kišenėje nešiojami kompaktiški pulteliai ar net skaitmeniniai raktai telefonuose. Jau turbūt niekas ir nebeatsimena tokių archajiškų daiktų kaip pedalų ar vairo užrakinimo priemonės“, – vardija automobilių specialistas.

Reziumuodamas jis priduria, kad neįmanoma nepastebėti ir to, jog, rinkdamiesi transporto priemonę, šių laikų dvidešimtmečiai turi svarų pranašumą prieš 2000-ųjų dvidešimtmečius. „Jų perkamoji galia ir pasirinkimo galimybė yra gerokai didesnė nei anais laikais, tai taip pat neatsiejama nuo bendro pasitenkinimo vairuojamais automobiliais“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Komentarai (1)