Saudo Arabijos smūgis Rusijai. „Neregėtas nuo SSRS laikų.“ Prasideda visiškas krachas ()
Tokie lygiai „neabejotinai nepatogūs federaliniam biudžetui“, pažymėjo „Rosbank“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rijadas pavargo laukti, kol naftos kaina grįš į neoficialų tikslą – 100 USD už barelį, ir nebenori prarasti rinkos dalies. Karalystė nuo gruodžio ketina didinti gavybą ir yra pasirengusi taikstytis su mažesnėmis naftos kainomis. Rusijai tai reiškia pajamų kritimą situacijoje, kai karo išlaidos, įtrauktos į 2025 metų biudžetą, planuojamos didinti dar 22 proc.
Rugsėjo pradžioje, kai „Brent“ naftos kaina jau pradėjo sparčiai mažėti nuo rugpjūčio piko – 82 USD už barelį, OPEC+ šalys nusprendė dviem mėnesiams atidėti spalio pradžioje planuotą gavybos didinimą. Rinkos dalyviai nepaisė šio sprendimo ir kaina nukrito žemiau 70 USD, iki žemiausio lygio nuo 2021 m. gruodžio mėn. Nors vėliau ji šiek tiek pakoreguota, iškilo klausimas, ar OPEC+ išvis sugebės pradėti planuotą gamybos kvotų didinimą, kai auga gamyba už kartelio ribų, o paklausa pasaulyje stagnuoja dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos ir pagrindinės naftos vartotojos – Kinijos. Iki liepos mėnesio paklausa Kinijoje mažėjo keturis mėnesius iš eilės ir „smukimas dabar tapo tvaria tendencija“, neseniai pažymėjo Tarptautinė energetikos agentūra.
|
Saudo Arabija, didžiausia naftos gamintoja OPEC+, ketina pradėti didinti gavybą nuo gruodžio 1 d., net jei tai lems ilgą kainų mažėjimo laikotarpį, „Financial Times“ sakė su šalies vadovybės pozicija susipažinę žmonės.
Kad subalansuotų biudžetą, Rijadui reikia 100 USD už barelį naftos kainos. Tačiau karalystė tikėjo, kad ji gali kompensuoti prarastas pajamas, pavyzdžiui, išleisdama vyriausybės obligacijas arba panaudodama užsienio valiutos rezervus, teigia FT šaltiniai. Pasak jų, šalies vadovai nusprendė, kad nebenori užleisti rinkos dalies kitiems gamintojams.
Pagal planą, nuo gruodžio Saudo Arabija padidins vidutinę paros gavybą 83 000 barelių kiekvieną mėnesį, iki 2025 m. gruodžio mėn. padidės 1 mln. Šiuo metu karalystė pagamina 8,9 mln. barelių per dieną.
„Brent“ 2022 metais vidutiniškai kainavo 99 USD už barelį, kai kainos išaugo dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Nuo tų metų lapkričio OPEC+ apribojo gamybą, kad išlaikytų aukštas kainas. Tačiau nafta atpigo ir 2024 metų rugsėjį jos vidutinė kaina buvo 73 USD. Ketvirtadienio prekyboje „Brent“ barelio kaina iki trečiadienio uždarymo nukrito beveik 3% iki 71,5 USD.
Šiuos lygius jau galima laikyti kritiniais Rusijos, kurios nafta parduodama su nuolaida, biudžetui. Einamųjų metų biudžetas pagrįstas prielaida, kad „Urals“ markė kainuos 70 USD už barelį. Ekonominės plėtros ministerija į savo planus 2025 metams įtraukė maždaug tokią pat kainą – 69,7 USD.
Tačiau pirmoje mėnesio pusėje „Brent“ kainai nukritus žemiau 70 USD, „Urals“ Baltijos ir Juodosios jūros uostuose buvo parduota po 57–60 USD už barelį. Tokie lygiai „neabejotinai nepatogūs federaliniam biudžetui“, pažymėjo „Rosbank“. Jie yra net žemesni už 60 USD kainų lubas, kurias nustatė Vakarų šalys ir kurių praktiškai nebesilaikoma, nes naftą dabar daugiausia eksportuoja šešėlinio laivyno tanklaiviai.
Tuo tarpu 2025 metų biudžeto projekte numatyta išlaidas „krašto apsaugai“ padidinti iki rekordinio 13,2 trilijono rublių (127 mlrd. eurų). Tai 22% daugiau nei šiemet ir beveik 4 kartus daugiau nei prieškariniais 2021 metais. Dėl to karinis biudžetas turėtų padidėti iki 6,2% BVP, o išlaidų kariuomenei dalis išliks neregėtame nuo SSRS laikų lygyje (apie 30%).
Jei informacija apie Saudo Arabijos ketinimus pasitvirtins, „tai reikš, kad „Brent“ kainuos 60 USD ar net mažiau 2025 m.“, – teigia BCS analitikai.
Ministro Pirmininko pavaduotojas Aleksandras Novakas Rusijos energetikos savaitės kuluaruose sakė, kad dabar visos OPEC+ šalys vykdo savo įsipareigojimus pagal susitarimą ir nediskutuoja dėl jo parametrų pakeitimų po to, kai rugsėjo 5 d. nusprendė atidėti atkūrimo gamybos po savanoriško mažinimo pradžią, pranešė „Interfax“.
