„Europa, ruoškis mūsų smūgiui!“ Prasidėjo dar vienas karas. Bus tik blogiau ()
Kinijos pusė rodo ryžtą smogti atgal.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaruoju metu įtampa tarp Europos Sąjungos ir Kinijos akivaizdžiai išaugo. Spalio 29 d. įsigaliojo nauji papildomi muitai elektromobiliams iš Kinijos – iki 45 proc. Keršydami (nors tai vis dar neoficiali informacija), kinai savo automobilių koncernams pasiūlė apriboti investicijas į Europą.
„Karas tarp Kinijos ir Europos jau vyksta. Nuotaika kovinga. Bus dar blogiau“, – sako Lenkijos Rytų studijų centro direktoriaus pavaduotojas Jakubas Jakóbowskis.
„Europos Sąjunga pradėjo kelias dešimtis muitų procedūrų prieš Kiniją. Galiausiai nuspręsta įvesti muitus Kinijai itin svarbiam sektoriui – elektromobiliams. Savo ruožtu Kinijos pusė rodo ryžtą smogti atgal. Kol kas nesame tikri dėl šių atsakomųjų veiksmų masto, tačiau iš dislokuotų, bet dar nepanaudotų ginklų, matome, kad jie yra gana galingi“, – sako analitikas.
Jakóbowskis neseniai lankėsi Pekine. Vizito metu jis palietė Europos ir Kinijos įtampos temą. Kinai, pasak jo, yra pasiryžę nepaleisti šio reikalo. Per derybas su ES buvo kalbama apie apribojimus europietiškai kiaulienai, pieno produktams ir visureigiams (daugiausia gaminamiems Vokietijoje ir Slovakijoje).
|
„Tai yra aštraus spaudimo ir spaudimo atskiroms valstybėms narėms strategija“, – sako Jakóbowskis.
Konfliktas gali paaštrėti. Abi pusės tvirtai laikosi savo
Oficialiai Pekinas keršija prancūzų brendžio gamintojams, norėdamas nubausti didžiausią muitų šalininkę – Prancūziją. Be tolimesnių atsakomųjų veiksmų, daugiausiai diskusijų sulaukia jau minėtas siūlymas dėl investicijų apribojimų šalyse, kurios neprieštaravo didesniems muitams Kinijos elektromobiliams. Tai Prancūzija ir Italija, taip pat Lenkija.
„Mano nuomone, reikia ginti Europos pramonę, automobilių pramonei tenka 8 proc. Lenkijos BVP, 13,5 proc. eksporto, 8 proc. užimtumo pramonėje. Bet įdomu, ar kinai apsiribos tik savo skelbtais atsakomaisiais veiksmais, kurie savo verte daugiau ar mažiau atitinka tai, ką ES įgyvendina, ar nugalės politinė logika ir noras nubausti ES? Tuomet konfliktas dar labiau išsiplėstų“, – sako analitikas.
Europos politikai tikriausiai norėtų tam užkirsti kelią, bet ne bet kokia kaina. „Bloomberg“ sužinojo, kad ES atstovai ketina vykti į Pekiną tolimesnių derybų dėl muitų ir rasti kitokį situacijos sprendimą. Tai daug savaičių trukusių derybų iš Briuselio, kurios nedavė jokių rezultatų, tęsinys.
„Visi neoficialūs derybų pranešimai rodo, kad Europos Sąjunga iš tikrųjų nori kalbėtis, tačiau Europos Komisija laikosi labai griežtos pozicijos“, – sako analitikas.
Kinai skaldo Europą
Kinų ir europiečių nuomonės labai skiriasi. Europos Sąjunga nenori visiškai nusileisti, siūlo muitus pakeisti kitais eksporto apribojimais, pvz., minimaliomis kainomis ir eksporto kvotomis.
„Jeigu patys muitai tikrai bus atšaukti, tai bus tik kinų kaina, apribota ES diktuojamomis sąlygomis. Tokia yra šiandieninė ES pozicija, todėl, mano nuomone, šiuo konkrečiu atveju sprendimų nebus, o horizonte yra keletas kitų reikšmingų muitų procedūrų, kurioms Ursula von der Leyen ir pergalinga ES šalių koalicija, palaikanti griežtesnę politiką, jau ruošiasi“, – sako analitikas.
Tačiau Europos Sąjungoje nėra aiškaus požiūrio į Kinijos klausimą. Balsavimas dėl jau aptartų muito tarifų elektromobiliams įvedimo yra reikšmingas. Vokietija, Vengrija, Slovėnija, Slovakija ir Malta priešinosi jų įvedimui. Šios šalys susilaikė nuo balsavimo (nors neutralumas de facto reiškė paramą didesniems tarifams): Belgija, Graikija, Portugalija, Ispanija, Kroatija, Austrija, Rumunija, Švedija, Suomija, Čekija, Kipras ir Liuksemburgas. Likusios šalys palaikė idėją. Akivaizdu, kad šis sprendimas neturėjo visiško Europos palaikymo.
„Konfliktas su Kinija atskleidžia Europos Sąjungos vidaus ginčus. Viena vertus, turime prancūzų ir italų idėją vykdyti aktyvią pramonės politiką ir apsaugoti savo rinką nuo išorės konkurencijos. Kita vertus, turime vokiečius, kurie iš dalies tiki laisvąja prekyba, kuri jiems per 30 metų atnešė daug pinigų, tačiau jie taip pat baiminasi, kad jei ES pradės taip elgtis, kinai jiems atkeršys. Vokietija yra pagrindinis tiltas tarp Kinijos ir Europos ekonomikų“, – aiškina analitikas.
Anot jo, kinai bando pabrėžti šiuos skirtumus Europos Sąjungoje.
„Nesitikiu, kad susitarimas bus pasiektas greitai. Net jei automobilių muitų procedūrų klausimas bus išspręstas, nuotaikos Europos Sąjungoje yra kovingos ir vis tiek išliks noras Kinijos atžvilgiu vykdyti protekcionistinę politiką. O kinai tiesiog turės į tai reaguoti“, – prognozuoja Jakóbowskis.
