„Prasideda migravimas. Tai nutinka iki Kalėdų.“ Lietuvos keliuose skelbiamas didelis pavojus ()
Pavojinga eismo įvykio dalyviams.
© Pixabay (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/light-trails-on-highway-at-night-315938/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vairuotojai, važiuodami miškingais keliais, turėtų būti itin atsargūs. Draudikai įspėja apie rudens ir žiemos sandūroje padažnėjusius transporto priemonių susidūrimus su laukiniais žvėrimis, kuriuos arčiau kelių atgena pasikeitusios gamtos sąlygos – itin pailgėjęs tamsos ir prieblandos laikas bei jų sezoniniai maitinimosi ir žiemojimo įpročiai.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2021-2024 metas Lietuvoje įvyko 1161 eismo nelaimės, kurių metu transporto priemonės susidūrė su laukiniais gyvūnais. Įmonė mūsų šalies vairuotojams atlygino daugiau nei 2,6 mln. eurų nuostolių. Vidutinė susidūrimo su laukiniu gyvūnu žala sudaro 2 215 eurų. Baltijos šalyse per pastaruosius trejus metus dėl transporto priemonių susidūrimų su laukiniais gyvūnais išmokėta 5,8 mln. eurų draudimo išmokų.
„Nė vienas vairuotojas nenorėtų, kad kelią jam pastotų laukinis gyvūnas, tačiau prasidėjus žiemai, deja, dažniau fiksuojame draudžiamuosius įvykius, kuomet transporto priemonės, o kartais ir žmonės, kelyje nukenčia nuo tokių susidūrimų“, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
|
Jos teigimu, Lietuvos keliuose dažnesni nedideli transporto priemonių sugadinimai, susidūrus su stirnomis, lapėmis ar kiškiais. „Dažniausiai apgadinamas automobilio bamperis, priešrūkiniai žibintai, priekinės automobilio grotelės. Didesni gyvūnai padaro daugiau žalos – suskaldo žibintus, bamperį, priekines groteles, pažeidžia vidinius variklio skyriaus elementus ir radiatorių. Susidūrimai su briedžiais baigiasi skaudžiausiai: neretai nukenčia žmonės, o automobilyje sugadinamos visos išvardintos jo dalys, nukenčia priekinis stiklas ir netgi stogas“, – sako V. Katilienė.
Žvėrys tamsoje aktyvesni
„Esame liudininkai didelių gamtos pokyčių, kai visi metų laikai, visi ciklai išsiderino, tačiau laukinių žvėrių biologija ir įpročiai beveik nepakito. Turėtume žinoti, kad prieš žiemą gyvūnai aktyviai maitinasi, kaupia riebalus ir keliauja į pastovias žiemojimo vietas. Jų judėjimas nėra stipriai išreikštas – neturi aiškių tendencijų, todėl jis ypač klaidina vairuotojus. Tokie žvėrys keliuose gali pasirodyti bet kada ir jiems nebūdingose vietose, todėl iki prieškalėdinio meto, iki tikrosios žiemos laiko, vairuojantys asmenys kelyje turi būti budresni ir atsargesni. Žvėrių judėjimą riboja tik iškritęs pirmasis sniegas – ne jo gylis, ne judėjimo varžymas, bet netikėtumas, kuris ypač svarbus jauniems, pirmamečiams žvėrims“, – pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Pasak gamtininko, transporto priemonių susidūrimai su žvėrimis lemia ne tik žvėrių elgesys. „Didžiausias problemas sukuria tamsa, rūkas, mišrūs krituliai, slidi kelio danga ir, žinoma, vairuotojų patirtis, vairavimo kokybė bei kultūra. Tai priklauso nuo mūsų, tačiau žvėrių įpročiai ir biologinės savybės taip pat pateikia daug netikėtumų. Visų pirma, dabartiniu laiku pailgėja žvėrių aktyvumo laikas, nes tamsa, prieblanda bei apniukusios dienos jiems labai tinka judėti net ir visą parą. Daugelis stambiųjų kanopinių bent keletą kartų per parą eina maitintis į laukus, po to iš jų grįžta ilsėtis į miškus. Jei vasarą tam tenka tik kelios valandos, dabar juos kelyje galima sutikti ir dieną“, – pasakoja S. Paltanavičius.
Gamtininko teigimu, elniai ir briedžiai rudens ir žiemos sandūroje gali keliauti į naujas vietas – žiemavietes, kuriose gyvens iki kovo galo, todėl jų pasirodymas kelyje galimas ir labai netikėtose vietose. „Žvėrių judėjimą taip pat intensyvina medžioklė varant, kuomet jie yra išblaškomi ir turi palikti savo buveines bei gelbėtis – judėti mums nenuspėjamais maršrutais. Miško kirtimas ir kiti triukšmingi girios darbai daro mažesnį poveikį, tačiau jis taip pat negali būti ignoruojamas“, – kalba ekspertas.
Pasak S. Paltanavičiaus, žvėrys, kurie visą parą mūsų šalies keliuose gali pasirodyti prieš transporto priemones, yra įvairūs. „Žinoma, mažiausieji – lapė, mangutas, kiškis, kiaunė, – tapę susidūrimo dalyviais, dažniausiai žūsta, nesukėlę problemų vairuotojams ir jų transporto priemonėms. Stambieji – briedis, taurusis elnias, danielius, stirna ir šernas – priklauso kitai pavojingumo grupei, todėl susidūrimas su jais gali turėti labai sunkių pasekmių. Žieminis šių prie kelio pasirodančių žvėrių kailis prieblandoje ar tamsoje net ir apšviestas menkai skiriasi nuo aplinkos, todėl vairuotojams sumažėja galimybė atpažinti gyvūną ir nuo jo išlaikyti kuo didesnį atstumą“, – pabrėžia gamtininkas.
S. Paltanavičiaus teigimu, būtina žinoti, kad Vidurio Lietuvoje – Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių ir Kauno rajonuose – bei Dzūkijoje yra reali galimybė ant kelio išvysti stumbrus. „Kol kas daugelis vairuotojų nežino, kaip reaguoti pamačius per kelią perėjusį ar perbėgusį stumbrą. Svarbu nepamiršti, kad stumbrai – bandos žvėrys, todėl paskui pirmąjį įvairiais intervalais per kelią bėgs dar keli, o gal – net kelios dešimtys šių žvėrių. Taigi, visais atvejais, pamačius per kelią bėgantį ar prie kelio esantį stumbrą, reikia sumažinti greitį, o dar geriau – sustoti ir palaukti“, – pataria ekspertas.
Po susidūrimo – pagalba gyvūnui
Jo teigimu, transporto priemonei susidūrus su žvėrimi, pastarojo situacija nėra maloni, ją spręsti būtina kuo skubiau. „Visų pirma, turime suprasti, kad daugeliu atvejų sužeistam gyvūnui patys padėti negalime, nes neturime nei žinių, nei įgūdžių. Antra vertus, privalome suprasti, kad sužeistas žvėris, ypač stambus – briedis, elnias, stumbras ar šernas, gali būti pavojingas. Net nedidelė stirna mus gali sužeisti kojų grybšniais, nes jų kanopos labai aštrios, o stirninai – ragais. Sužeisti mažesni žvėrys, pavyzdžiui, lapė ar kiškis, gali kandžiotis, draskytis nagais. Padėti gali tik specialistai, todėl iš karto būtina atpažinti žvėrį, įvertinti situaciją ir skambinti bendrosios pagalbos telefonu 112. Budintys gyvūnų globos centro specialistai nuotoliu suteiks patarimus ir priims sprendimą, kaip elgtis toliau. Jei reiks, jie atvažiuos ir paims gyvūną gydymui“, – sako gamtininkas.
Pasak jo, Lietuvoje kol kas nėra informavimo ir duomenų kaupimo sistemos, kuriai būtų galima pateikti duomenis apie keliuose žuvusius smulkiuosius gyvūnus – kiškius, lapes, kiaunes, mangutus. „Vilkai ir stambieji kanopiniai gyvūnai yra žvėrys, su kuriais susidūrimas pavojingas abiem eismo įvykio dalyviams. Jeigu toks gyvūnas žuvo ir po eismo nelaimės vairuotojas turi laukti policijos, jis privalo telefonu 112 informuoti medžiotojų klubą (būrelį), kurio plotuose įvyko susidūrimas. Visi medžiojamieji žvėrys, pagal medžioklės plotų nuomos sutartį ir leidimą naudoti gyvūnijos išteklius, priklauso medžiotojų klubui (būreliui), todėl tokius žuvusius žvėris savo priemonėmis pasiima patys medžiotojai“, – paaiškina S. Paltanavičius.
.png)
.png)
