„Garins uolieną 19 km gylyje.“ Amerikiečiai iš užmaršties kelia sovietų išradimą (1)
Futuristinė technologija pagrįsta sovietų mokslininkų išradimu.
© Ekrano kopija | https://x.com/QuaiseEnergy/status/1805616301877993749/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Elektromagnetinės energijos spindulys, sklindantis šviesos greičiu, atsitrenkia į didžiulį bazalto sluoksnį – vieną kiečiausių uolienų planetoje. Per kelias minutes jis įkaitina akmenį iki 1650 °C ir paverčia jį garais.
Taip, pasak amerikiečių bendrovės „Quaise Energy“, galima išgauti giluminę geoterminę energiją.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, bendrovė neseniai pademonstravo savo mokslinės fantastikos technologiją Hiustone (JAV) ir po bandymo išgręžė juodą, išlydytą maždaug 10 centimetrų gylio ir 12 centimetrų skermens skylę. Iš viso „Quise“ planuoja į Žemę įsiręžtii iki 19 kilometrų gylyje. Norėdama tai padaryti, ji naudos savo pagrindinį įrankį – girotroną.
Šis galingas elektromagnetinės spinduliuotės generatorius leis startuoliui pasiekti šilumą Žemės viduje, kur temperatūra siekia apie 540 °C, ir pagaminti stabilią, švarią energiją didžiuliais kiekiais.
|
Kodėl tai svarbu?
Geoterminės energijos gręžinių gręžimas yra sudėtingas ir brangus procesas. Štai kodėl dauguma geoterminių elektrinių statomos ten, kur Žemės šiluma yra arti paviršiaus, pavyzdžiui, Šiaurės Kalifornijoje, Indonezijoje ir Filipinuose.
„Quaise“ teigia, kad jos technologija pašalina geografinius apribojimus, todėl geoterminė energija tampa prieinama visame pasaulyje.
Kaip veikia technologija?
Girotronas (gyrotron) yra milžiniškas mikrobangų skleidėjas, generuojantis milimetrines bangas (aukšto dažnio radijo spinduliuotę).
Sovietų mokslininkai girotroną išrado dar septintajame dešimtmetyje. Šiandien jis naudojamas laboratorijose, tiriančiose termobranduolinę sintezę.
„Quaise“ naudoja girotroną uolienų garinimui. Bangos nukreipiamos žemyn per specialų bangolaidį, kuris jas formuoja į siaurai sufokusuotą energijos spindulį.
Kas čia naujo?
Giluminiai gręžiniai buvo gręžiami ir anksčiau, tačiau tai užtruko dešimtmečius ir pareikalavo didžiulių išlaidų. 1970 m. sovietų inžinieriai pradėjo gręžti Kolos supergilų gręžinį, kuris tapo giliausiu pasaulyje.
Jiems prireikė maždaug 20 metų, kad pasiektų 12 290 metrų gylį, nes kuo gilyn, tuo uola tapo karštesnė ir kietesnė, o grąžtai greitai susidėvėjo.
Tęsinys kitame puslapyje:
