Atrodė neįsivaizduojama. Gelbės dvesiantį „Gazprom“ – „mums jūsų reikia“ (Foto) ()
Paragino ES diversifikuoti tiekimą ir perspėjo per daug nepasikliauti JAV.
© Pixabay (Public Domain) | https://www.pexels.com/photo/ageing-plant-357440/
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Donaldui Trumpui iš naujo įvertinus santykius su Europa, didžiųjų ES energetikos įmonių vadovai ėmė kalbėti apie dalykus, kurie vos prieš metus būtų buvę neįsivaizduojami. Prancūzų ir vokiečių kompanijos dabar rusiškų dujų, taip pat ir iš „Gazprom“, importą vadina gera idėja, rašo „Reuters“.
Vieną iš teiginių apie galimą tiekimo iš Rusijos atnaujinimą išsakė Prancūzijos bendrovės „Engie“ vykdomasis viceprezidentas Didier Ollo: „Jei Ukrainoje ateis pagrįsta taika, galėtume grįžti prie 60 mlrd. kubinių metrų, gal 70 mlrd. kubinių metrų tiekimo per metus, įskaitant ir SGD“, – sakė jis.
Didier teigimu, Rusija galėtų patenkinti 20-25 % ES poreikių, o ne 40 %, kaip buvo iki karo Ukrainoje.
„Engie“, kuri iš dalies priklauso Prancūzijos valstybei, prieš karą buvo vienas didžiausių „Gazprom“ klientų, pažymi „Reuters“.
|
„TotalEnergies“ vadovas Patrickas Pouyanné taip pat siūlo grįžti prie rusiškų dujų importo: „Europa niekada nebegrįš prie 150 mlrd. kubinių metrų dujų importo iš Rusijos, kaip prieš karą... bet aš lažinčiausi gal dėl 70 mlrd. kubinių metrų.“
Jis paragino ES diversifikuoti tiekimą ir perspėjo per daug nepasikliauti JAV.
„InfraLeuna“, vienos didžiausios chemijos įmonės Vokietijoje generalinis direktorius teigė, kad daugelis jo kolegų sutinka su būtinybe grįžti prie rusiškų dujų, tačiau temą pavadino tabu.
„Nord Stream“ dujotiekio atnaujinimas sukels didesnį kainų sumažėjimą nei bet kurios dabartinės subsidijų programos“, – sakė jis. „Mums reikia rusiškų dujų, mums reikia pigios energijos – nesvarbu, iš kur ji atkeliautų“, – sakė generalinis direktorius Klausas Pauras.
„Galime įsivaizduoti, kad rusiškos naftos priėmimas ar gabenimas bus atnaujintas po to, kai Ukrainoje įsitvirtins taika“, – sakė Vokietijos Brandenburgo žemės ekonomikos ministras Danielis Kelleris.
Šioje žemėje, Švedto prie Oderio mieste, yra naftos perdirbimo gamykla, kuri iš dalies priklauso „Rosneft“.
Retorikos pokyčiai vyksta Europoje susirūpinus dėl jos priklausomybės nuo Amerikos SGD, pažymi „Reuters“. Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro mokslinė bendradarbė Tatjana Mitrovaja mano, kad D. Trumpo tarifų karas padidino Europos susirūpinimą dėl šios priklausomybės.
„Į amerikietiškas SGD darosi vis sunkiau žiūrėti kaip į neutralią prekę: tam tikru momentu jos gali tapti geopolitiniu įrankiu“, – pabrėžė ji.
Vienas aukšto rango Europos diplomatas „Reuters“ sakė negalintis atmesti galimybės, kad JAV naudos SGD eksporto ribą kaip spaudimo priemonę.
Primename, kad Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ES smarkiai sumažino dujų pirkimą iš Rusijos. Dėl šios priežasties 2023 metais „Gazprom“ pirmą kartą per 25 metus patyrė 629,1 mlrd. rublių grynąjį nuostolį. 2024 metais įmonės nuostolis išaugo iki 1,08 trilijono rublių.
.png)
![[ŽT] Praranda milijardus. Sumažėjo 90 %. „Gazprom“ galas](/photo/202503/15/16/thumb_455892__1.jpg)
.png)
