„25 000. Lietuva turi didžiulį neišnaudotą potencialą“ ()

2025-04-28

Lietuvos valstybei valdant daugiau nei 25 tūkstančius pastatų, tik maža dalis jų yra išnaudojami saulės energijos gamybai. Spartus tų stogų įdarbinimas atsinaujinančiai energetikai leistų kasmet sutaupyti milijonus ir prisidėti prie šalies energetinės nepriklausomybės.

© Peggy_Marco (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/vilnius-vilna-lithuania-city-1570452/

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lietuva kartu su likusia Europos Sąjunga siekia sparčiai pereiti prie atsinaujinančios energetikos ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pastatai, kaip vieni didžiausių energijos vartotojų, atsiduria šių pokyčių epicentre. Ypač svarbų vaidmenį gali atlikti visuomeninės paskirties ir valstybei priklausantys pastatai. Šiuo metu jų turime daugiau nei 25 tūkst., o jų stogai galėtų tapti tvarios energijos šaltiniu. Ar ne laikas išnaudoti šį didžiulį potencialą?

Idėja saulės moduliais uždengti viešųjų pastatų stogus toli gražu nėra nauja – tai visoje Europoje daroma jau dešimtmečius ir pernai tapo ES reikalavimu, kurį turėsime įgyvendinti. Atnaujinta direktyva dėl pastatų energinio naudingumo numato, kad nuo 2027 m. nauji viešieji ir negyvenamieji pastatai (didesni nei 250 kv. m) privalės turėti saulės energijos sistemas. Nuo 2031 m. šis reikalavimas apims ir esamus viešuosius pastatus. Šie pokyčiai yra ne tik atsakas į klimato kaitos iššūkius, bet ir galimybė didinti Lietuvos energetinį savarankiškumą, mažinti energijos sąnaudas ir modernizuoti viešąją infrastruktūrą.

[EU+Kuponas] Pirkėjai sužavėti: „NR. 1! Funkcijos yra įspūdingos. Fantastiškos kainos ir kokybės elektrinės stalinės pjovimo staklės!“ Paskutiniai vienetai („VEVOR“ atsiliepimai, Video)

Labai gera kaina

Specialus kuponas

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Puikūs pirkėjų atsiliepimai

Išsamiau

Tačiau Lietuvoje tai, kas numatoma įstatymuose, ne visada virsta realybe. Pavyzdžiui, atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas jau dabar aiškiai nurodo, kad naujuose visuomeniniuose, pramoniniuose, komerciniuose ir net gyvenamuosiuose pastatuose privalo būti įrengti atsinaujinančius išteklius naudojantys elektros gamybos įrenginiai. Tačiau šios nuostatos iki šiol neperkeltos į statybos techninius reglamentus. Kitaip tariant, įstatymas yra, tačiau trūksta jo įgyvendinimo mechanizmų.

Šiuo atžvilgiu verta atkreipti dėmesį į kitų Europos šalių patirtį. Belgijos Flandrijos regionas yra priėmęs sprendimus, įpareigojančius ant visų daug energijos suvartojančių pastatų (tiek privačių, tiek valstybinių) stogų įrengti saulės modulius. Reikalavimas uždengti stogus palaipsniui įsigalioja jau nuo šių metų birželio 30 d.

Berlynas žengė dar ryžtingesnius žingsnius – ten miesto senatas įpareigojo, kad visi viešieji pastatai, įskaitant mokyklas ir universitetus, naudotų tik atsinaujinančią elektros energiją. Šiam tikslui pasiekti viešojo sektoriaus įstaigos iki 2024 m. turėjo įrengti saulės jėgaines ant savo stogų taip, kad saulės moduliai dengtų maksimaliai įmanomą stogo plotą. Siekiant palengvinti sprendimo įgyvendinimą, Berlyno miesto valdžia sukūrė iniciatyvą „Saulės stogų birža“, kuri leido viešųjų pastatų administratoriams lengvai rasti saulės energijos projektų plėtotojus, norinčius išsinuomoti įstaigos stogą ir ant jo įrengti elektrinę. Visa tai prisidėjo prie spartaus augimo – metų pabaigoje Berlyne jau veikė beveik 42 tūkst. saulės elektrinių.

Lietuvoje teigiamų poslinkių taip pat yra – Turto banko saulės elektrinės pernai pagamino daugiau nei 3 mln. kilovatvalandžių elektros, sutaupė daugiau nei 250 tūkst. eurų ir aprūpino 15 proc. Turto banko objektų elektros energija. Tačiau tai – tik lašas jūroje, turint omenyje visą valstybės nekilnojamojo turto potencialą. Šiuo metu vien administracinės paskirties valstybinio nekilnojamo turto elektros poreikiams patenkinti kasmet išleidžiama apie 15 mln. eurų. Šias lėšas būtų galima nukreipti kitoms svarbioms sritims, tokioms kaip krašto gynyba, švietimas, gamtos išsaugojimas ir kt.

Jeigu bent ant pusės iš 25 tūkst. valstybei priklausančių pastatų būtų įrengtos saulės elektrinės, pvz., vidutiniškai siekiančios vos 40 kW galią, Lietuva galėtų turėti papildomus 500 MW atsinaujinančios elektros energijos gamybos pajėgumų. Tai maždaug prilygtų visai pernai gaminančių vartotojų įrengtai galiai. Tad siekiant pokyčių būtina kuo skubiau perkelti atnaujintą direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo į nacionalinę teisę, nustatant aiškius terminus ir taisykles.

Įsivaizduokite Lietuvos miestus, kuriuose ant kiekvienos mokyklos, ligoninės, savivaldybės pastato stogo spindi saulės moduliai ir gamina užtektinai energijos šių pastatų aprūpinimui. Saulės energetikos plėtra ant viešųjų pastatų stogų – tai ne tik ateities vizija. Tai – investicija į sveikesnę aplinką, stipresnę ekonomiką ir saugesnę ateitį.

Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)

(0)

(1)

Komentarai ()