Automobilių gigantas į baterijas įpylė mangano. Ekspertai liko be žado. „Tai viską keičia iš esmės“ ()
Pigesni elektromobiliai, nuvažiuosiantys ilgesnį atstumą.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=kY8Wn4LHUO0&t=30s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ford“, vienas iš pasaulinės automobilių pramonės gigantų, dabar patraukia dėmesį naujo tipo akumuliatoriumi, kuris gali visiškai pakeisti elektromobilių ateitį. Pranešime teigiama, kad „Ford“ „Lithium Manganese Rich“ (LMR) technologija galėtų leisti elektromobiliams nuvažiuoti daug didesnį atstumą vienu įkrovimu ir daug pigiau.
„Ford“ pranešimas pasirodė svarbiu metu, kai tiek vartotojai, tiek gamintojai reikalauja didesnio nuvažiuojamo atstumo, greitesnio įkrovimo ir mažesnių kainų.
Naujasis „Ford“ akumuliatorius sukurtas naudojant bendrovės garsųjį ličio-mangano chemijos metodą, kuris turi keletą pranašumų, palyginti su šiuo metu populiariomis technologijomis, tokiomis kaip NCM (nikelio kobalto mangano hidroksidas) ir LFP (ličio geležies fosfatas). „Ford“ teigia, kad LMR baterijos turės didesnį energijos tankį, o tai reiškia, kad jos galės sukaupti daugiau energijos, esant tokiam pačiam svoriui ar tūriui. Didesnis energijos tankis reiškia potencialiai ilgesnius nuvažiuojamus atstumus, o tai galėtų išspręsti vieną didžiausių elektromobilių pirkėjų rūpesčių.
|
„Ford“ inžinieriai teigia, kad naujieji akumuliatoriai pranoks net ir didelio nikelio kiekio akumuliatorius, kurie iki šiol dominavo aukščiausios klasės segmente. Nikelio prisotintos baterijos pasižymi dideliu našumu, tačiau yra brangios, sunkiai gaunamos ir joms kyla geopolitinė rizika, susijusi su kobalto ir nikelio tiekimu. LMR technologija galėtų išspręsti daugelį šių problemų, naudodama manganą – pigesnę ir lengviau prieinamą žaliavą.
Svarbiausias klausimas yra toks – ar įmanoma įspūdingus rezultatus iš laboratorijų perkelti į masinę gamybą? „Ford“ teigia, kad jos tyrimų centras „Ion Park“ Mičigane jau kuria antros kartos LMR elementus bandomosiose linijose. Bendrovė teigia, kad tai ne tik teorinis tyrimas, nes jos inžinieriai intensyviai dirba, kad iki dešimtmečio pabaigos, t. y. potencialiai iki 2030 m. ar anksčiau, pradėtų masinę LMR baterijų gamybą.
Tačiau šiuo metu yra keletas didelių nežinomųjų, nes LMR technologija nėra tokia jau nauja, todėl žinome, kas ją trikdo. Didelis talpos praradimas pirmųjų įkrovimo ciklų metu, įtampos kritimas ir terminio stabilumo problemos esant didelėms apkrovoms yra tai, ko negalima ignoruoti, tačiau „Ford“ teigia, kad jos tyrimai išsprendė arba sušvelnino šias problemas, nors šiuo metu trūksta nepriklausomų įrodymų, patvirtinančių šiuos pasiekimus.
Kita problema galėtų būti šilumos valdymas, nes didelio energijos tankio akumuliatoriai generuoja daugiau šilumos, o nors manganas yra termiškai stabilesnis nei nikelis ar kobaltas, didėjantis energijos tankis gali sukelti naujų rizikų, apie kurias „Ford“ dar viešai nekalba.
Tačiau jei „Ford“ iš tikrųjų priims iššūkį ir jos pareiškimai bus patvirtinti, pasekmės gali būti milžiniškos. Vidutinis šių dienų elektromobilių nuvažiuojamas atstumas yra apie 350–450 km, o populiariausi modeliai siekia 500 km, todėl „Ford“ akumuliatoriai šį atstumą padidintų 20 % – iki 420–540 km, o likusiems – 600 km, kas gerokai sumažintų dažno įkrovimo poreikį ilgų kelionių metu.
Sumažinus akumuliatorių sąnaudas, elektromobiliai taip pat galėtų pasiekti kainos paritetą su vidaus degimo variklių automobiliais, kuris paprastai nustatomas ties 100 USD už kWh paketui. 2024 m. kainos išliko apie 139 USD/kWh. Jei „Ford“ iš tikrųjų sumažins šias išlaidas naudodama LMR technologiją, oficialiai prasidės nauja akumuliatorinių elektromobilių era.
