Europa užsuko dujų čiaupą. Rusija suminkštėjo. Jis prašo JAV pagalbos ()
Patyrė 7 mlrd. dolerių nuostolių.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=1QBCHrER0vg&t=36s
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prieš kelias dienas Europos Sąjunga paskelbė beveik visiško rusiškų žaliavų naudojimo nutraukimo planą. Kremlių apėmė panika. Jam jau buvo smarkiai finansiškai pakenkta dėl sumažėjusio dujų eksporto į Europą. Vladimiras Putinas nori pasitelkti Donaldą Trumpą kaip tarpininką. Jis yra pasirengęs nedelsiant atkurti degalų tiekimą.
Atšalus Europos ir Rusijos energetikos santykiams, Vašingtono ir Maskvos pareigūnai surengė derybas dėl JAV pagalbos atnaujinant rusiškų dujų pardavimą vakarinei žemyno daliai. Apie tai „Reuters“ pranešė aštuoni skirtingi šaltiniai, susipažinę su derybomis.
Europa nutraukė rusiškų dujų importą po to, kai Maskva 2022 m. įsiveržė į Ukrainą, dėl ko Rusijos eksportuotoja „Gazprom“ kitais metais patyrė 7 mlrd. dolerių nuostolių.
|
Šaltiniai, artimi dvišalėms deryboms, teigė, kad Maskvos vaidmens Europos Sąjungos dujų rinkoje stiprinimas galėtų padėti užbaigti taikos susitarimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Nors didžioji Europos dalis ieško alternatyvių tiekimo šaltinių, kai kurie pirkėjai liko, o pramonės pareigūnai teigia, kad sudarius taikos susitarimą, gali jų sugrįžti daugiau.
Niekas taip nesmūgiavo Rusijos ekonomikai, kaip didžiosios dalies Europos dujų rinkos praradimas prieš trejus metus. Šiuo metu tai atitinka 19 procentų Europos paklausos (anksčiau 40 proc.), daugiausia suskystintų gamtinių dujų (SGD) pavidalu, kurios taip pat perduodamos per Turkiją „TurkStream“ dujotiekiu.
JAV įsitraukimas būtų naudingas Vašingtonui, nes suteiktų jam skaidrumo ir galbūt tam tikrą kontrolę dėl į Europą tiekiamų rusiškų dujų kiekio, teigė du diplomatiniai šaltiniai ir vienas Baltuosiuose rūmuose esantis asmuo. Nuo 2022 m. Europa kreipėsi į kitus dujų tiekėjus, įskaitant JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojus.
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ir V. Putino investicijų pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas Ukrainos taikos derybų metu surengė derybas dėl dujų, pranešė du iš aštuonių šaltinių. S. Witkoffo atstovas spaudai atsisakė komentuoti klausimą dėl Rusijos dujų eksporto į Europą.
„Šiuo metu tokių derybų nėra“, – „Reuters“ paskelbtame pranešime teigė K. Dmitrijevo vadovaujamas Rusijos tiesioginių investicijų fondas.
„Gazprom“ svarstytų galimybę parduoti dujas Europai, jei naujas savininkas perimtų dujų tinklo tarp Rusijos ir Europos kontrolę, balandžio mėnesį prancūzų žurnalui „Le Point“ sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Baltijos jūros maršrute „Gazprom“ kontroliuoja du dvigubus dujotiekius – „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kurių akcijų taip pat turi Europos įmonės.
Maskva yra pasirengusi prekiauti savo dujomis ir žino, kad kai kurios Europos šalys vis dar nori jas pirkti“, – interviu metu sakė D. Peskovas.
„Yra dujų pardavėjas, yra potencialių pirkėjų“, – sakė Kremliaus atstovas. Tarp šalių, kurios vis dar perka dujas, yra Vengrija ir Slovakija, jos gauna dujas per „TurkStream“ dujotiekį. Belgija, Prancūzija, Nyderlandai ir Ispanija pagal ilgalaikes sutartis gauna SGD iš Rusijos „Novotek“.
Kalbėdami apie tai, kaip amerikiečiai galėtų įsitraukti, penki šaltiniai teigė, kad iki šiol vykusiose derybose Amerikos investuotojai turėjo akcijų „Nord Stream“ dujotiekio, kuris jungia Rusiją ir Vokietiją, arba dujotiekio, einančio per Ukrainą, ar galbūt pačioje „Gazprom“. Šaltinių teigimu, Amerikos bendrovės taip pat galėtų veikti kaip pirkėjos, pirkdamos dujas iš „Gazprom“ ir siųsdamos jas į Europą, įskaitant Vokietiją.
Du šaltiniai teigė, kad diplomatinėse derybose su potencialiais Amerikos investuotojais taip pat buvo nagrinėjama idėja, kad Amerikos pirkėjas įsigytų rusiškas dujas ir eksportuotų jas į Europą, kaip būdą sumažinti Europos politinį pasipriešinimą tiekimo atnaujinimui.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė nepritarianti grįžimui prie rusiškų energijos šaltinių.
„Kai kurie žmonės vis dar sako, kad turėtume vėl atsukti čiaupą rusiškoms dujoms ir naftai. Tai būtų istorinio masto klaida ir mes niekada to neleisime“, – gegužės 7 d. Europos Parlamento posėdyje pareiškė U. von der Leyen.
Su derybomis susipažinę pareigūnai, kalbėję su „Reuters“, turėjo kitokią nuomonę.
„Jei toks Rusijos ir JAV bendradarbiavimo lygis tęsis, labai tikėtina, kad bus atnaujintas rusiškų dujų perdavimas... dalyvaujant Amerikos tarpininkams“, – teigė asmuo, susipažinęs su Rusijos ir Amerikos derybų detalėmis.
.jpg)
