„Bet kokius duomenis.“ Didžiulis skandalas „Google“ ()
Panaudota komerciniais tikslais.
© Anthony Quintano from Mount Laurel, United States, CC BY 2.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Google_Headquarters_Google_Logo_(52639793897).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teksaso generalinis prokuroras Kenas Paxtonas paskelbė apie susitarimą su „Google“. Pagal jį milžinė sumokės beveik 1,4 milijardo dolerių baudą. Bauda skirta dėl praktikos, kurią bendrovė jau seniai neigė – ir, be to, toliau neigia. Tačiau prokuroras teigia pasiekęs susitarimą, kad šis keblus reikalas būtų išspręstas.
Kaltinimas, su kuriais „Google“ susidūrė šiuo atveju, iš tikrųjų nebuvo nauji. Jis bendrovei buvo pateiktas ne kartą. Nuo kitų individualių ar net kolektyvinių ieškinių jis skyrėsi tuo, kad šį kartą jį pateikė generalinis prokuroras. Formaliai tai neturėtų turėti jokio skirtumo – valstybė ar privatus subjektas teoriškai teisme yra lygiavertės šalys.
|
Tačiau praktiškai teisiniai ginčai JAV yra labai brangūs. Ir tai yra didžiulis pranašumas tokiems korporacijų milžinams kaip „Google“ – jie gali finansiškai sau leisti neribotą laiką vilkinti procesą. Būtent tai dažnai leidžia jiems išvengti atsakomybės fragmentiškų skundų atveju – pavargę ir finansiškai išsekę skundų pateikėjai dažnai tiesiog sutinka su simboline ar nedidele kompensacija, ir tuo viskas baigiasi. Didelių pokyčių įmonei nenumatoma.
Tuo tarpu Teksaso teisingumo departamentas ir jo generalinis prokuroras nėra saistomi panašių finansinių apribojimų. Be to, prie civilinių kaltinimų jis galėtų pridėti ir baudžiamąjį. Dėl viso to „Google“ atsidūrė daug nestabilesnėje padėtyje nei ankstesniais panašiais atvejais.
Įtarimai – kas šiai bendrovei nėra neįprasta – buvo susiję su klientų privatumo pažeidimu. Teigiama, kad „Google“ slapta sekė savo produktų naudotojus, klaidingai teigdama, kad jų privatūs duomenys yra apsaugoti. Remiantis kaltinimais, niekas negalėtų būti toliau nuo tiesos. Ji rinko – „orvelišku“ būdu, kaip savo ieškinyje apibūdino generalinis prokuroras K. Paxtonas, – bet kokius duomenis, kuriuos klientai netyčia atskleidė.
Įmonė turėjo naudoti tokius elementus kaip „Chrome“ paieškos istorija, „Google Maps“ vietos istorija ir biometriniai duomenys, kad sukurtų išsamią klientų duomenų bazę. Joje buvo nurodyti jų namų ir darbo adresai, informacija apie politines ir religines pažiūras, sveikatos charakteristikos, medicininė ir psichologinė padėtis, duomenys apie pajamas ir finansinę padėtį bei svarbius gyvenimo įvykius. Viskas buvo panaudota komerciniais tikslais – be dalyvaujančiųjų žinios.
Pagal susitarimą, kurį „Google“ sudarė siekdama išvengti oficialaus teismo proceso Teksaso teisme, bendrovė sumokės 1,375 mlrd. JAV dolerių baudų. Mainais už tai procesas bus nutrauktas ir bendrovė nebus verčiama oficialiai pripažinti kaltės. Jai taip pat nereikės keisti savo politikos – nors, kaip pripažino pats bendrovės atstovas, taip yra todėl, kad ji jau buvo pakeista dėl kitų skundų ir ieškinių.