ES pasiduoda! „Realybė smogė į veidą“. Vairuotojai gali džiūgauti ()
Briuselyje ką tik įvyko reikšmingas lūžio taškas, kuris gali iš naujo apibrėžti Europos kelią į žaliąją ateitį.

© Engin_Akyurt (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/gas-station-petrol-station-gasoline-8626683/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Sąjunga, daugelį metų laikoma ambicingų klimato tikslų lydere, ką tik pakeitė kursą, ypač kalbant apie automobilių pramonės vaidmenį mažinant anglies dioksido išmetimą. Ši peržiūra yra ne tik techninis reglamentų patikslinimas, bet ir sudėtingos ekologinių siekių ir ekonominės realybės tarpusavio priklausomybės atspindys. Tai naudinga, nes pastaraisiais metais Europos Sąjungos automobilių rinkos perspektyvos nebuvo labai rožinės.
Automobilių pramonė, vienas iš Europos ekonomikos ramsčių, turėjo ne tik susidoroti su iššūkiu išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje, bet ir atitikti griežtus išmetamųjų teršalų standartus. Nevienodas elektromobilių diegimo tempas valstybėse narėse ir infrastruktūros diegimo vėlavimai tik pagilino problemą. Vis dėlto naujausius ES politikos pokyčius galima vertinti kaip bandymą rasti kompromisą tarp ekologijos ir pramonės realijų.
ES pasiduoda! Realybė smogė į veidą
|
Europos Sąjunga šiuo metu turi būti labai jautri padėčiai automobilių rinkoje, nes Europos gamintojams tenka susidurti ne tik su reguliavimo pokyčiais, bet ir su augančia konkurencija iš JAV ir Kinijos. Ypač Kinijos gamintojai padarė didžiulę pažangą gamindami elektromobilius, kuriuos ES taip mėgsta, siūlydami įperkamus modelius, kurie populiarėja visame pasaulyje. Tai tik pabrėžia poreikį paspartinti elektromobilių pasiūlos plėtrą Europoje, bet taip pat suteikti jiems tinkamą vyriausybių infrastruktūros paramą. Ypač turint omenyje, kad įkrovimo infrastruktūra Europoje šiuo metu yra netolygiai išvystyta, o dabartinės lyderės yra Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija.
Tačiau nesitikėkite, kad entuziazmas dėl elektromobilių išblės, nes 2025 m. gegužės 8 d. Europos Parlamentas patvirtino svarbų lengvųjų automobilių ir furgonų CO₂ emisijos reglamento pakeitimą, tačiau nieko tokio revoliucingo. Dėl to, užuot vertinus gamintojus remiantis vien 2025 m. rezultatais, naujasis reglamentas įveda 2025–2027 m. vidurkį. Šis pakeitimas suteikia gamintojams daugiau lankstumo ir laiko pritaikyti savo gamybos ir pardavimo strategijas, o tai galėtų apsaugoti juos nuo baudų iki 15 milijardų eurų.
Sprendimas buvo priimtas po intensyvaus didžiųjų automobilių gamintojų lobizmo, kurie teigė, kad pradiniai tikslai buvo nerealūs, atsižvelgiant į dabartinę rinkos ir technologinę situaciją. Tačiau kritikai teigia, kad pramonė turėjo septynerius metus pasiruošti 2025 m. iššūkiams ir šį pokytį laiko nuolaida, kuri galėtų pakenkti ES klimato tikslų patikimumui. Vis dėlto, nepaisant dabartinių taisyklių sušvelninimo, ES laikosi savo ilgalaikio tikslo – iki 2035 m. visiškai uždrausti naujų CO₂ emisijas išskiriančių transporto priemonių pardavimą. Šia prielaida siekiama užtikrinti, kad transporto sektorius realiai prisidėtų prie klimato neutralumo pasiekimo iki 2050 m., tačiau kai buvo viena nuolaida... na, tai gali būti toli siekianti išvada, bet kas žino, ką atneš ateitis?
Peržiūrėta ES išmetamųjų teršalų politika pabrėžia, kaip sunku suderinti ekonomikos augimą su atsakomybe už aplinkosaugą. Viena vertus, jau nubalsuotas didesnis lankstumas gamintojams gali padėti išvengti krizių ir darbo vietų mažinimo trumpuoju laikotarpiu, tačiau, kita vertus, tai kelia klausimų dėl tikrojo Europos Sąjungos įsipareigojimo kovoti su klimato kaita. Tačiau taip yra, kai Briuselio sprendimai turi atsižvelgti ir į tai, kaip veiksmingai remti perėjimą prie švaresnio transporto, ir į tai, kaip užtikrinti ekonominį stabilumą vis konkurencingesnėje rinkoje.