„Google“ revoliucija. Nauja paieškos sistema. „Tai galėjote pastebėti ir jūs“ ()
„Google“ keičia paieškos internete būdą, naudodama naują generatyvinio dirbtinio intelekto pagrindu veikiančią sistemą. Štai kaip ji veikia ir kodėl bendrovė ją pristatė.
© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/google-search-engine-on-screen-13628541/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pastaraisiais mėnesiais vartotojai visame pasaulyje pastebėjo reikšmingą „Google“ paieškos veikimo pokytį.
Dabar vietoj įprastų rezultatų su nuorodomis į svetaines puslapio viršuje vis dažniau rodomas sugeneruotas tekstas, vadinamoji DI apžvalga (AI Overviews). Joje pateikiamas trumpas atsakymas į užklausą, sudarytas dirbtinio intelekto remiantis informacija iš įvairių šaltinių. Tradicinis pirminių šaltinių pasirinkimo ir skaitymo principas užleidžia vietą automatinei santraukai, kurią „Google“ pateikia kaip paruoštą paieškos rezultatą.
Bendrovė šią funkciją pirmą kartą pristatė 2023 m. gegužę, o lygiai po metų ją galėjo įvertinti JAV vartotojai. Palaipsniui prieigą prie dirbtinio intelekto apžvalgos gavo ir kitų šalių, įskaitant Lietuvą, gyventojai.
Skirtingai nuo tradicinių paieškos rezultatų, „AI Overviews“ naudoja pažangius mašininio mokymosi algoritmus, kad sukurtų įvairaus žiniatinklio turinio santrauką. Pirmiausia „Googlebot“ indeksuoja tinklalapius ir įtraukia juos į duomenų bazę. Tada DI analizuoja užklausą pagal kontekstą, kalbą, regioną ir įrenginį, tada apibendrina atitinkamą informaciją ir pateikia trumpą atsakymą – tekstą, sąrašą arba lentelę.
|
Ši funkcija taip pat apima nuorodas į turinio šaltinius, užtikrinant, kad vartotojai galėtų tiesiogiai iš svetainių pasiekti išsamesnę informaciją.
Pasak bendrovės, sistema gali prisitaikyti prie individualių naudotojo savybių ir tobulėti remiantis atsiliepimais. Be to, „Google“ toliau kuria dialogu pagrįstą paiešką per pokalbių robotą „Gemini“, kuris yra integruotas į mobiliąją programėlę.
Naujoji technologija, anot pačios bendrovės, turėtų palengvinti informacijos paiešką: užuot spustelėjus kelias nuorodas, vartotojas iš karto gauna glaustą informaciją apie pagrindinį dalyką.
Tačiau technologinis proveržis slypi ir pragmatiškesnių priežasčių, ne tik rūpestis vartotoju. „Google“ atsidūrė situacijoje, kai jos monopolija paieškos srityje ėmė silpnėti.
2024 m. „Google“ dalis daugelyje šalių, įskaitant JAV, pirmą kartą per daugelį metų nukrito žemiau 90 %, o pasitikėjimas paieškos rezultatais sumažėjo dėl pernelyg didelės reklamos, SEO optimizuoto šlamšto ir didelių partnerių svetainių prioritetizavimo paieškos rezultatuose.
Tuo pačiu metu konkurencija sustiprėjo. „Bing“ pasiūlė vartotojams „Copilot“, pagrįstą „OpenAI“ technologijomis, o tokie startuoliai kaip „Perplexity“ pradėjo pritraukti auditoriją skaidriais ir tiksliais atsakymais, nurodant šaltinius.
Net ir pats „OpenAI“, neturėdamas atskiros paieškos sistemos, suteikia vartotojams prieigą prie informacijos realiuoju laiku per „Bing“ integraciją į „ChatGPT“. Tokiomis sąlygomis „Google“ buvo priversta paspartinti dirbtinio intelekto diegimą, kad išlaikytų vartotojų dėmesį ir sustabdytų auditorijos nutekėjimą.
Tęsinys kitame puslapyje:
Tačiau dirbtinio intelekto apžvalgų pristatymas sukėlė ne tik susidomėjimą, bet ir kritikos bangą. Pirmą kartą pristačius dirbtinio intelekto apžvalgų funkciją, ji sulaukė prieštaringų vertinimų. Daugelis vartotojų įvertino patogumą gauti greitą ir aktualią informaciją, nereikia peržiūrėti daugybės paieškos rezultatų. Tačiau ankstyvosios funkcijos versijos sulaukė kritikos dėl netikslumų, įskaitant atvejus, kai buvo kuriamas klaidingas ar beprasmis turinys.
Didžiausią atgarsį sukėlęs atvejis įvyko 2024 m., kai „AI Overviews“ pasiūlė į picą dėti klijų – šis epizodas žabiškai išplito ir sukėlė nepasitikėjimą šia technologija.
„Google“ pareigūnai pripažįsta, kad sistema nėra tobula, ir bando spręsti tokias problemas tobulindami turinio tikrinimą ir tobulindami algoritmus, kuriuos jie naudoja nepatikimai informacijai filtruoti.
Kita problema – mažėjantis srautas į originalias svetaines. Jei anksčiau vartotojas spustelėdavo šaltinį, tai dabar vis dažniau jis apsiriboja dirbtinio intelekto santrauka, nepalikdamas „Google“ sistemos.
Tai kelia pavojų žiniasklaidos priemonių ir turinio savininkų pajamoms, ypač turint omenyje, kad nemaža dalis jų auditorijos gaunama iš paieškos. Tuo pačiu metu „Google“ neatskleidžia, kaip tiksliai atrenkami santraukų šaltiniai, todėl kyla įtarimų dėl šališkumo ir partnerių išteklių prioriteto.
Reikšmingą susirūpinimą kelia privatumas. „AI Overviews“ naudoja naudotojų duomenis, įskaitant paieškos istoriją, vietą ir kitus metaduomenis, atsakymams generuoti. Tai kelia susirūpinimą dėl to, kaip „Google“ renka ir naudoja asmeninę informaciją. Tačiau naudotojai dar neturi galimybės visiškai išjungti „AI Overviews“ paieškos sistemos nustatymuose.
Nepaisant to, „Google“ toliau plečia savo dirbtinio intelekto valdomas funkcijas. 2025 m. gegužę bendrovė paskelbė apie naujus turinio generavimo įrankius ir gilesnę dirbtinio intelekto integraciją su reklamos moduliais.
Šis kursas pabrėžia komercinę inovacijų logiką: kuo ilgiau vartotojas išlieka ekosistemoje, tuo didesnė tikimybė gauti pajamų.
