Sovietų jūrų monstrai. Sugrįžta Šaltojo karo siaubūnai (Video) ()
Kadaise manyta, kad virš vandens sklandantys vandens lėktuvus primenantys aparatai yra nepavykusio sovietinio Šaltojo karo eksperimento reliktas, tačiau Kinija ir Jungtinės Valstijos dabar, susidūrusios su galimu konfliktu Ramiajame vandenyne, atgaivina šią technologiją.

© Pexels (atvira licencija) | https://www.pexels.com/photo/abandoned-military-plane-on-beach-12003052/
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Keista transporto priemonė, kuri, regis, sklando vandeniu, nors ir labai panaši į lėktuvą, iš tikrųjų nėra lėktuvas įprastąja šio žodžio prasme. Tai taip pat ne laivas.
Tai ekranoplanas, ir jis vėl sugrįžta, nes Kinija ir Jungtinės Valstijos kuria modernias seniai žinomos transporto priemonės versijas galimam kariniam susidūrimui Ramiajame vandenyne.
Ekranoplanas – tai transporto priemonė, judanti virš vandens paviršiaus, naudodama ekrano efektą (sąveiką su oro pagalve, susidarančia tarp sparnų ir vandens paviršiaus), kad išsilaikytų ore. Ekranoplanai pasižymi laivo ir orlaivio savybėmis ir gali pasiekti didelį greitį.
Ekranoplanai primena didelius orlaivius, bet labiau primena greitaeigius karo laivus, nes jie „skraido“ kelių metrų aukštyje virš jūros lygio. Oro pagalvė tarp ekranoplano ir vandens gali jį ir išlaikyti, ir sumažinti aerodinaminį pasipriešinimą.
|
Ekranoplanai paprastai yra greitesni už laivus, skriejantys beveik orlaivių greičiu, tačiau jų pranašumas yra tas, kad juos sunku aptikti paviršiniais ar ore esančiais radarais. Tokie vandens lėktuvai galėtų slapta ir greitai pristatyti krovinius ar karius dideliais atstumais Indo-Ramiojo vandenyno regione arba netikėtai atakuoti priešo laivynus priešlaivinėmis raketomis.
Ši technologija pirmą kartą tapo žinoma Šaltojo karo metais Sovietų Sąjunga Šaltojo karo metu daug eksperimentavo su ekranoplanais. Vienas garsiausių pavyzdžių buvo KM, pirmą kartą išbandytas 1966 m. Dėl savo gigantiško dydžio ekranoplanas buvo pramintas „Kaspijos jūros pabaisa“. KM buvo 92 m ilgio, 21,8 m aukščio, o jo sparnų plotis buvo 37,6 m, didžiausias greitis buvo 650 km/val. 1980 metais vienintelis pastatytas KM egzempliorius sudužo bandymų metu Kaspijos jūroje.
Jo pagrindu SSRS sukūrė kitą „jūrų pabaisą“ – Lun klasės ekranoplaną, kuris išbandytas 1987 metais. Lun buvo stipriai ginkluotas, įskaitant šešiomis priešlaivinėmis raketomis P-270 „Moskit“ ir keturiomis 23 milimetrų automatinėmis patrankomis.
Sovietų Sąjungos susidomėjimas ekranoplanais baigėsi su Šaltojo karo pabaiga.
Tęsinys kitame puslapyje:
Dabartinis susidomėjimas ekranoplanais atsirado tuo metu, kai Kinija naudoja savo augančią karinę galią reikšdama teritorines pretenzijas į Taivaną ir Pietų Kinijos jūrą. Kinija kuria ekranoplanų prototipus nuo 2000-ųjų pradžios, teigia nepriklausomas karinis analitikas iš Vašingtono Benas Lewisas. Dar 2025 m. birželį Kinijos socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matyti hidroplanas su keturiais ant sparnų sumontuotais reaktyviniais varikliais.
JAV gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra (DARPA) nuo 2022 m. finansuoja panašaus hidroplano kūrimą pagal savo „Liberty Lifter“ programą. Tačiau programa baigėsi 2025 m. birželį. Iki šiol nebuvo pastatytas joks ekranoplanas. Tačiau agentūra planuoja įtraukti privačias įmones į šio projekto įgyvendinimą.
Amerikiečių kompanija „Regent Craft“ komerciniais tikslais išbando visiškai elektrinę vandens lėktuvo versiją, sukurtą remiantis ekranoplano technologija, kuri sulaukė JAV jūrų pėstininkų korpuso susidomėjimo.
Šiuolaikiniai ekranoplanai, tobulėjant technologijoms ir gamybos metodams, galėtų tapti prieinama ir pagrįsta alternatyva brangesniems tradiciniams orlaiviams. Tačiau jie netaps jokių ginkluotųjų pajėgų pagrindu ir beveik neabejotinai neišliks šiuolaikinėse didelio intensyvumo kovinėse operacijose.
Tokius hidroplanus gali būti labai sunku valdyti sudėtingomis sąlygomis Taivano sąsiauryje ir kituose Rytų Azijos vandenyse. Tačiau,šios transporto priemonės galėtų būti Kinijos karinės strategijos dalis, skirta kovoti su Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų karinio jūrų laivyno pajėgomis, kurios galėtų būti dislokuotos Taivanui paremti.
Konflikto Ramiajame vandenyne galimybė padidino poreikį tyrinėti naujas technologijas, kurios galėtų suteikti papildomo pranašumo.