Įperkamų automobilių pabaiga Europoje. „Jie žudo rinką! Prarandame darbo vietas ir skurstame“ ()
Europos automobilių rinka pasiekė kritinį tašką.
© Anrita1705 (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/automobile-car-key-key-car-vehicle-7600895/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos automobilių rinka pasiekė kritinį tašką. Viena vertus, ambicingi klimato tikslai ir Europos Sąjungos nustatyti reglamentai. Kita vertus, susidūrimas su rinkos realijomis, Kinijos technologinis dominavimas ir nuolat didėjančios transporto priemonių gamybos sąnaudos Europoje.
Dešimtmečius buvo įprasta manyti, kad ekonominės klasės automobilis yra mažas automobilis. Lengvas kėbulas, mažas variklis ir minimali įranga. Tačiau šis naratyvas nebeatitinka šiuolaikinės ekonomikos realijų ar klientų lūkesčių. Puikus pavyzdys yra „Dacia Logan“ – skausmingai paprastas, tačiau iš esmės šeimai pritaikytas automobilis su gana erdviu salonu, parduodamas už kelis tūkstančius eurų. Šis modelis parodė, kad įperkamumas nebūtinai turi reikšti ankštą saloną ar griežtą minimalizmą. Be to, būtent didesnis kėbulas ir paprastas dizainas lėmė žemas gamybos sąnaudas.
|
Dabartinė situacija rodo, kad išmetamųjų teršalų standartai, užuot skatinę inovacijas ir konkurenciją, dažnai tarnauja kaip selektyvaus reguliavimo spaudimo įrankis. Teoriškai jie buvo skirti užtikrinti vienodas galimybes patekti į rinką ir sumažinti automobilių poveikį aplinkai. Praktiškai jie yra palankesni technologiškai ir kapitališkai imliems subjektams, marginalizuodami mažesnes įmones ir biudžeto segmentus. Be to, ES institucijų skatinama spartesnė elektrifikacija neatsižvelgė į rinkos pasirengimo lygį.
Europai nepavyko sukurti vietinės, efektyvios elektromobilumo vertės grandinės, tuo pačiu metu gerokai padidinant gamybos sąnaudas, kurias lėmė išmetamųjų teršalų standartai ir absurdiški „EuroNCAP“ reikalavimai (iš esmės tik „Dacia“ šių reikalavimų neatitiko).
Trūksta ir pigių žaliavų, ir gamybos infrastruktūros baterijoms bei komponentams. Tuo tarpu Kinija, kaip vienintelė šalis, turinti visą tiekimo grandinę – nuo kasyklų iki automobilių gamyklų, – išnaudoja savo pranašumą siūlydama pigesnius produktus su trumpesniu kūrimo keliu. Be to, ji nėra orientuota į technologijų eksportą, o į jau pagamintų transporto priemonių eksportą.
Europa, nesugebėdama reaguoti, tampa vis labiau priklausoma nuo importo. Rezultatas? Mes prarandame darbo vietas ir kaip žemynas tampame skurdesni.
