Iš Europos į Ameriką per 54 minutes! Mega tunelis po Atlanto vandenynu ()
Povandeninis tunelis po Atlanto vandenynu leistų traukiniui, pavyzdžiui, nuvažiuoti iš Londono į Niujorką per 54 minutes. Tačiau tokį projektą labai sunku įgyvendinti.
© PickPic (atvira licencija) | https://www.pickpik.com/aircraft-map-of-the-world-earth-global-continents-world-123658
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jau keletą metų vykdomi įvairūs inžineriniai projektai, susiję su povandeninio tunelio po Atlanto vandenynu statyba. Manoma, kad traukinys, važiuojantis tokiu tuneliu, galės nuvažiuoti iš Londono į Niujorką vos per 54 minutes. Bet ar tikrai įmanoma pastatyti tokį povandeninį tunelį, ar tai vis dar mokslinė fantastika?
54 minučių trukmės kelionei po vandeniu iš Europos į Ameriką reikėtų 8000 km/val. greičiu važiuojančių vakuuminių traukinių. Tačiau tokių traukinių dar nėra.
Kita vertus, jei per tokį tunelį važiuotų įprastas greitasis traukinys, kelionė truktų apie 15 valandų, o skrydis lėktuvu – apie 8 valandas. Tai yra, tai gana abejotinas projektas. Todėl ekspertai mano, kad nors jį įgyvendinti įmanoma, tai bus įmanoma tik tada, kai bus išrastos reikiamos technologijos, kad šis povandeninis tunelis būtų ekonomiškai perspektyvus. Nors yra ir problemų, nesusijusių su pinigais.
|
Šiuo metu ilgiausias povandeninis tunelis yra statinys, esantis po Lamanšo sąsiauriu, kurio ilgis – 37,8 km. Tai povandeninė Eurotunelio, jungiančio Prancūziją ir JK, dalis. Šis tunelis buvo atidarytas 1994 m., praėjus 6 metams nuo statybų pradžios, kurios kainavo apie 16 milijardų dolerių. Jį statė 13 000 darbininkų.
Ekspertai teigia, kad tunelio po Atlanto vandenynu statyba kainuotų daug daugiau ir pareikalautų daug daugiau darbuotojų. Tačiau viena iš pagrindinių kliūčių yra reikiamų technologijų trūkumas.
Pasak tunelių eksperto Bill Grose, transatlantinio tunelio, jungiančio Europą ir Ameriką, ilgis būtų maždaug 5500 km. Grose teigia, kad pastatyti tokį povandeninį tunelį būtų itin sunku.
Pirmasis iššūkis bus statybų logistika. Reikės nuspręsti, kaip vėdinti tokį tunelį, kaip aprūpinti elektra tunelių gręžimo mašiną ir kaip atvežti darbininkus į statybvietę.
Pasak Grose, tokiam projektui reikėtų visiškai autonominės tunelių gręžimo mašinos, kuri galėtų veikti be žmogaus įsikišimo. Tačiau tokios didelės mašinos dar nesukurta. Net ir 10 kilometrų ilgio tuneliui pastatyti įprasta tunelių gręžimo mašina sunaudoja maždaug tiek pat energijos, kiek ir mažas miestas. Todėl reikės daug energijos.
Svarbu suprasti, kad tunelių gręžimo mašinos dirba lėtai. Net jei bandytumėte nutiesti povandeninį tunelį tarp Afrikos ir Brazilijos, kur trumpiausias atstumas yra 2575 km, tai užtruktų apie 500 metų. Norint paspartinti šį procesą, reikalingos naujos tunelių tiesimo mašinos, pasižyminčios labai dideliu našumu.
Ekspertai teigia, kad nereikėtų pamiršti milžiniško vandens slėgio. Tokie veiksniai kaip potvyniai ir tunelių griūtys ankstesnių povandeninių tunelių kasimo projektų metu lėmė finansinius nuostolius ir žmonių mirtis.
Rekordinis vandens slėgis, su kuriuo susiduria tunelių gręžimo mašina, yra 15 barų – 15 kartų didesnis už atmosferos slėgį jūros lygyje, maždaug 150 metrų gylyje po vandens paviršiumi. Giliausiame Atlanto vandenyno gylyje yra daugiau nei 8000 metrų, o tai atitinka 800 barų slėgį.
Galiausiai, iškyla tokio didelio masto projekto finansavimo problema. Atsižvelgiant į didžiules išlaidas, technologijų trūkumą ir didelę riziką statytojams, tokio projekto įgyvendinimas artimiausiu metu atrodo neįmanomas.
