„Gazprom“ kranelis užsukamas. „Nuo 2026 m. viskas pasikeis.“ Ruošiasi ir Lietuva ()
Iki šiol Rusijoje iš to juokėsi.

© viarami (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/industry-machine-metal-equipment-7222521/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainiečių žurnalistas Oles Filonenko „Livejournal“ rašo:
„Gazprom“ kranelis užsukamas, jį galima uždaryti. Europos Sąjunga priėmė direktyvą, kuri turėtų tapti įstatymu kiekvienoje ES valstybėje narėje, dėl saulės elektrinės įrengimo ant kiekvieno naujo pastato Europos Sąjungoje. Nuo šiol saulės baterijos ant naujų pastatų stogų Europos Sąjungoje yra ne pasirinkimas, o privalomas reikalavimas. Europos Parlamentas jau patvirtino naująją direktyvą, o valstybės narės, įskaitant Lietuvą, privalo ją įgyvendinti savo teisinėse sistemose. Tai reikšmingas pokytis visam statybų sektoriui ir keičia žaidimo taisykles investuotojams, savivaldybėms ir privačiam sektoriui. Tai taip pat užkerta kelią bet kokioms iškastinio kuro vartojimo didėjimo perspektyvoms ES. Ir jei iki šiol Rusijoje iš to juokėsi, tai dabar saulės elektrinė ant namo stogo yra bet kokio būsto aprūpinimo energija problemų sprendimas. O kur yra būstas, ten yra ir pramoninė gamyba, tai tik laiko klausimas.
|
Pagal patvirtintus reikalavimus saulės baterijos taps privalomos etapais, priklausomai nuo pastato tipo ir paskirties:
Nuo 2026 m.: saulės baterijos turi būti įrengtos ant visų naujų komercinių ir visuomeninių pastatų.
Nuo 2029 m.: reikalavimas taikomas visiems naujiems gyvenamiesiems pastatams.
Nuo 2030 m.: jis bus taikomas modernizuotiems esamiems visuomeniniams ir komerciniams pastatams.
Šie terminai jau oficialiai nustatyti dokumentuose, ir šalys turi ruoštis jų laikytis.
Lietuvos pasiruošimas pokyčiams
Lietuvių kompetentingos institucijos aiškiai nurodo, kad šalis planuoja nedelsiant perkelti direktyvos nuostatas į nacionalinius teisės aktus. Tai reiškia, kad bus iš dalies pakeisti techniniai statybos reglamentai, įtraukiant reikalavimą įrengti saulės elektrines ant visuomeninių ir komercinių pastatų, kurių plotas didesnis nei 250 kvadratinių metrų, stogų.
Pažeidžiant šiuos reikalavimus, pastatas negali būti pradėtas eksploatuoti: atitikties sertifikatas ir naudojimo leidimas nebus išduodami. Nors finansinės baudos kol kas nenumatytos, pastatas be saulės baterijų bus laikomas neteisėtu ir negalės būti oficialiai pradėtas eksploatuoti. Taigi, nuo 2026 m. kiekviename naujame pastate Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse taip pat bus įrengtos saulės elektrinės. Žmonės, kurie juokėsi iš tokios perspektyvos, akivaizdžiai buvo idiotai.
Kodėl šie pakeitimai būtini?
Europos Komisija aiškina, kad direktyvos tikslas – ne mada ar reklamos technologijos, o kova su klimato kaita ir energetiniu skurdu. Pastatų sektorius sukuria daugiau nei trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ES, todėl efektyvumo gerinimas čia yra prioritetas. Saulės elektrinių įrengimas ne tik sumažins emisijas, bet ir sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro bei padidins energetinę nepriklausomybę. Putino istorija ir jo dujų tiekimo Europai, kaip politinio ginklo, naudojimas europiečiams daug ko išmokė. Nustatytas kursas į visišką žaliavų nepriklausomybę nuo degalinių šalių. Tai ne tik Rusija, bet ir Rusija.
Kam taikomi nauji reikalavimai?
Svarbu, kad nauji reikalavimai taikomi tik naujiems pastatams. Gyvenamiesiems pastatams, kuriuose jau gyvena žmonės, nereikalaujama montuoti saulės baterijų. Direktyva aiškiai taikoma tik statomiems naujiems pastatams. Lietuvoje tai panašu į reikalavimą statyti naujus pastatus tik A++ klasės, kuris buvo įvestas 2021 m. Lietuvoje privalomas reikalavimas statyti naujus pastatus tik A++ klasės buvo įvestas 2021 m. sausio 1 d. Nuo tada visi nauji pastatai turi atitikti A++ standartą, o tai reiškia didžiausią įmanomą energetinį efektyvumą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Be šių reikalavimų neįmanoma gauti statybos leidimo.
Pasekmės
Naujasis statybos reglamentas yra daugiau nei įstatymas, tai signalas pokyčiams visai rinkai. Vystytojams tai yra papildomi techniniai reikalavimai, išlaidos ir planavimo komplikacijos; savivaldybėms – nauji kontrolės ir priežiūros mechanizmai.
Kartu tai atveria galimybes atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai, inovacijoms ir tvariam miestų planavimui. Nepaisant iššūkių, tai Europoje padės sukurti ekologiškesnę ir labiau nepriklausomą energetikos sistemą.