Medžio galia, apie kurią niekas nežinojo. Ši medžiaga statybose sukels revoliuciją ()
Ar ši statybinė medžiaga gali tapti sąjungininke kovoje su klimato kaita?

© recraft.ai (Free Tier Assets) | https://www.recraft.ai
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Medžio galia, apie kurią niekas nežinojo. Ar ši medžiaga sukels revoliuciją statyboje?
Ar ši statybinė medžiaga gali tapti sąjungininke kovoje su klimato kaita? Šiaurės Karolinos tyrėjai ištyrė stebinančius ryšius tarp kryžmiškai klijuotos medienos (CLT) naudojimo ir miškų ateities visame pasaulyje. Jų analizės atskleidė stebinančius ryšius, kurie gali pakeisti mūsų supratimą apie tvarią statybą.
Statybų pramonėje vis labiau girdime apie CLT – novatorišką medžiagą, kuri gali ne tik pakeisti tradicinius sprendimus, bet ir teigiamai paveikti aplinką. Šiaurės Karolinos valstijos universiteto tyrėjai sujungė nestandartinius analitinius metodus, kad ištirtų ilgalaikį šios technologijos plataus pritaikymo poveikį.
CLT: ekologinė medienos revoliucija statyboje
Kryžmiškai klijuota mediena (CLT) gaminama kryžmiškai sudėjus ir suklijuojant medienos sluoksnius. Gautos plokštės gali siekti iki 18 metrų ilgio, todėl galima statyti ištisas sienų ar lubų konstrukcijas. Įdomu tai, kad ši medžiaga pasižymi natūraliu atsparumu ugniai, nes gaisro metu apanglėjęs išorinis sluoksnis sukuria apsauginį barjerą vidiniams sluoksniams.
|
CLT naudojimas statybose yra reikšmingas, nes kiekviena tokia plokštė sumažina tradicinių statybinių medžiagų poreikį, o tai savo ruožtu reiškia mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą gamybos metu. Tai nėra visiškai nauja, tačiau tik dabar tyrimui skiriama tiek dėmesio, į tai žiūrima rimtai.
Svarbiausias tyrėjų naujų išvadų aspektas buvo gyvavimo ciklo analizės (LCA) sujungimas su pasauliniu medienos modeliu (GTM). Ankstesni tyrimai paprastai buvo sutelkti į pasirinktus etapus, ignoruojant platesnį ekonominį ir ekologinį kontekstą.
„LCA seka produkto poveikį aplinkai nuo žaliavos etapo, per transportavimą, gamybą, naudojimą ir gyvavimo ciklo pabaigą. Nusprendėme sujungti šias dvi priemones, nes tradiciniai tyrimai analizuoja šiuos produktus tik tam tikruose jų gyvavimo ciklo etapuose, o ne per visą procesą“, – aiškina vienas iš tyrėjų.
Šis metodas leido užfiksuoti anksčiau analizėse nepastebėtus reiškinius – nuo medienos rinkų reakcijos, miškų tvarkymo pokyčių iki pasaulinių tiekimo grandinių transformacijų. Remiantis žurnale „Nature Communications“ paskelbtu tyrimu, iki 2100 m. pasaulinis 3,6–9,6 mlrd. m³ klijuotos medienos (CLT) sunaudojimas galėtų padidinti anglies dioksido saugojimo pajėgumą 20,3–25,2 gigatonomis CO₂ ekvivalento. Ši anglis būtų saugoma daugiausia dviejose vietose: augančiuose miško ištekliuose (16,1–17,7 Gt CO₂) ir tiesiogiai iš CLT plokščių pagamintose pastatų konstrukcijose (4,1–8,1 Gt CO₂).
CLT technologijos plėtra taip pat galėtų paskatinti gamybinių miškų plėtrą. Prognozuojamas 26–27 % medienos kainų padidėjimas iki amžiaus pabaigos paskatintų žemės savininkus padidinti savo gamybinius plotus 30,7–36,5 mln. hektarų – plotą, prilygstantį visai Lenkijos teritorijai. Deja, ši nauda nebūtų tolygiai paskirstyta. Nors JAV ir Vakarų Europa gautų naujų miškų, atogrąžų regionuose natūralūs miškai galėtų būti paversti pramoninėmis plantacijomis.
Jungtinės Karalystės pavyzdys rodo, kad potenciali nauda gali būti ribota šalyse, kuriose miškų ištekliai riboti. Šiuo metu miškai dengia tik 14 % šalies sausumos ploto, o net 80 % statybose naudojamos medienos yra importuojama. Todėl norint, kad klijuota mediena iš tikrųjų prisidėtų prie klimato kaitos tikslų siekimo, Jungtinė Karalystė turėtų gerokai padidinti savo šios žaliavos gamybą.
CLT technologija gali atlikti pagrindinį vaidmenį dekarbonizuojant statybų pramonę, kuri atsakinga už maždaug 10 % pasaulinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Nors tyrime pateikti duomenys yra atsargiai optimistiški, jų įgyvendinimui reikalinga nuosekli, ilgalaikė strategija. Labai svarbu suderinti transformacijos tempą su investicijomis į vietos miškų išteklius, taip pat atsižvelgti į regioninius skirtumus, susijusius su prieiga prie žaliavų ir rinkos struktūra. Be to, net ir perspektyviausios technologijos gali nepateisinti lūkesčių.